Žingsnis iki nelaimės

Neseniai Klaipėdoje kilo sujudimas dėl to, kad buvo išvalytas vieno daugiabučio namo rūsys, o gyventojams teko susimokėti už šias paslaugas.

Pastatų prižiūrėtojai priversti organizuoti tokius darbus. Kai kuriuose rūsiuose situacija – grėsminga, o vaizdas gali užgniaužti kvapą. Koridoriuose reikia laviruoti tarp rakandų rietuvių.

Kaimynas pasidėjo senus langus, kuriuos galbūt dar kada nors panaudos. Kitas nesiryžo išmesti lūžtančios sekcijos, sofos ar spintelių, kai jas pakeitė naujais baldais.

Nežinia, kiek laiko rūsių koridoriuje guli ir krūvos padangų. Matyt, "apavą" automobiliui keitę kaimynai patingėjo jomis tinkamai atsikratyti.

Akį traukia ir praviri sandėliukai, kurie pilni šlamšto. Panašu, kad patalpas užgriozdino tikrai ne patys savininkai. Atrodo, kad pastarieji net nenumano, jog jiems tokia patalpa priklauso.

Specialistai įspėja, kad tokie rūsiai – lyg tiksinti bomba, kuri nežinia kada ir kaip sprogs.

Tarp apleisto "turto" veisiasi ligas platinantys kenkėjai, kuriuos sudėtinga išnaikinti, sustatytuose buteliuose kliuksi neaiškūs skysčiai, kurie galbūt toksiški ar degūs.

Suverstas šlamštas sausuose rūsiuose gali bet kada užsiliepsnoti, kad ir nuo netvarkingos elektros instaliacijos, kuri pradėjo kibirkščiuoti gyventojui įjungus apšvietimą sandėliuke.

Lietuviai – kaupianti tauta

Pasak specialistų, rūsyje kilus gaisrui, ugnies siena akimirksniu užtvertų išėjimą. Koridoriuose suversti daiktai trukdytų prieiti ir gesinti liepsnas, laiku suteikti pagalbą patalpoje esančiam žmogui.

Pabrėžiama, kad pavojus gyvybei – labai didelis. Gaisro metu patalpos netrunka prisipildyti smalkių ir nuodingų dujų, kurios susidaro degant padangoms.

Lietuvą jau sukrėtė panašios nelaimės. Vilniuje, užsiliepsnojus daugiabučių namų laiptinėse sukrautiems nereikalingiems rakandams, žuvo šeši žmonės.

Uostamiesčio ugniagesiai taip pat ne kartą skubėjo gesinti balkonuose, koridoriuose degančių sukrautų daiktų. Kadangi dauguma šių degūs, nedaug reikia, jog kiltų gaisras.

Atkreipiamas dėmesys, kad nelaimės rūsyje metu sudegtų ne tik sandėliukuose bei rūsio koridoriuose sukrauti daiktai, bet nukentėtų ir pirmojo aukšto gyventojų turtas.

Nuostoliai būtų kur kas didesni, nei kainuoja rūsių išvalymas ir atliekų išvežimas.

"Lietuviai – kaupianti tauta. Mano, kad vieno ar kito daikto dar prireiks. Saugo viską ne tik sandėliukuose, bet ir rūsių koridoriuose. Nekreipia dėmesio, kad kelia pavojų", – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Birutė Gedrimaitė-Miliuvienė.

Užvirino evakuacijos išėjimus

Šiemet gaisruose Lietuvoje žuvo 81 žmogus, tarp jų penki vaikai.

Klaipėdoje per devynis mėnesius kilo 399 gaisrai. Iš jų gyvenamajame sektoriuje – 50. Du žmonės žuvo – abu gaisrai kilo butuose, esančiuose daugiabučiuose namuose.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai draudžia užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis daugiabučių namų laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, evakuacijos liukus, rūsių koridorius, kitus išėjimus.

Taip pat degias ir labai degias medžiagas laikyti ne tik laiptinėse, koridoriuose, bet ir palėpėse, po laiptais, techninėse nišose.

Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose negali būti saugomi suslėgtų dujų balionai, sprogstamosios bei kitos pavojingos medžiagos.

B.Gedrimaitė-Miliuvienė tvirtino, kad gyventojai retai paiso priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Patikrinimų metu pareigūnai dažniausiai daugiabučiuose namuose randa prikrautas įvairių daiktų bendro naudojimo patalpas, evakuacijos išėjimai būna ne tik apkrauti, bet ir užvirinti ar su grotomis.

"Kilus gaisrui, svarbi kiekviena minutė. O į pagalbą atskubėję ugniagesiai dar turi traukti daiktus nuo evakuacijos išėjimo ar liuko, nupjauti atsiradusias grotas, išlaužti duris, nes jos užrakintos. Gaištamas laikas, o tuo metu gali žūti žmogus", – komentavo vyriausioji specialistė.

Už priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus gresia baudos pastato administratoriui ar bendrijos pirmininkui. Šie įpareigojami pašalinti nustatytus pažeidimus.

"Jei gyventojai patys nesusitvarko bendro naudojimo patalpų, tada jomis turi pasirūpinti pastato prižiūrėtojai. Žmonių saugumas privalo būti užtikrintas", – pabrėžė B.Gedrimaitė-Miliuvienė.