Griežtesnė kontrolė Baltijoje

Aplinką teršiančius laivus rengiasi „medžioti“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji yra paskelbusi programinės įrangos konkursą, kuri būtų skirta nustatyti į uostą atplaukusių laivų išmetamą teršalų kiekį.

Šioje srityje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nebūtų kokia nors išradėja. Jau prieš ketverius metus Europos jūrų uostų organizacija skelbė, kad maždaug du trečdaliai senojo žemyno stebi laivų taršą. Dabar tokių aplinką stebinčių Europos uostų gali būti ir pusė arba daugiau.

Galima prisiminti, kad nuo 2015 m. Baltijos jūroje buvo nustatytos gerokai mažesnės nei kituose regionuose sudegusio kuro sieros junginių išmetimo į aplinką normos. Vėliau Baltijos jūra buvo paskelbta ir sudegusio kuro azoto oksido išmetimo į aplinką kontrolės zona.

Logiška, kad jau tada Baltijos jūros regione turėjo būti diegiami platesnės kontrolės mechanizmai. Lietuvos mastu kažko tokio ypatingo nebuvo. Didesnė kontrolė dėl aplinkos taršos buvo pačiame Klaipėdos uoste. Faktas, kad ji neapsaugodavo aplinkos nuo retkarčiais iš uosto pasirodančios taršos.

Atsikratė taršių laivų

Lietuva yra išsikėlusi, o tiksliau pasiėmusi iš ES institucijų vieną iš strateginių tikslų mažinti taršą iš laivų.

Klaipėdos uoste planuojama įdiegti įrangą, kuri nustatytų į uostą atplaukusių laivų išmetamą teršalų kiekį.

Tiek valstybinis Klaipėdos uosto sektorius, tiek dauguma privačių kompanijų yra įsidiegę taršą turinčius mažinti aplinkosaugos vadybos standartus.

Realybėje tai gali nieko nereikšti, nes net pati "nekalčiausia" bendrovė gali užteršti aplinką ir vėliau tai nurašyti žmogiškiesiems ištekliams ar techninėms klaidoms.

Tas pats ir su laivais. Dauguma jų, kurie plaukioja Baltijos jūroje, yra laikomi švariais. Tikėtina, kad ir į Klaipėdos uostą užsuka gerokai švaresni laivai nei lankydavosi dar prieš 10 metų.

Visi nešvarūs laivai, kaip, tarkim, jūrų keltas „Kaunas“ ar „Vilnius“, Baltijos jūroje įsigaliojus taršos reikalavimams, buvo parduoti mažesnius reikalavimus turėjusiems Juodosios jūros regiono laivų savininkams. Dabar dėl karo Ukrainoje šie „Ukrferry“ įsigyti laivai jau greičiausiai išnyko iš laivybos radarų.

Akylas transporto stebėjimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija programinę įrangą, skirtą laivybos ir uosto transporto emisijoms skaičiuoti, planuoja įsigyti dar šiemet. Įranga turėtų nustatyti ir pateikti analizę apie atskirų laivų grupių, pavyzdžiui, krovininių laivų, konteinerinių, žvejybinių, uosto vilkikų, keleivinių, jūrų keltų, tanklaivių, vykdomą taršą jų stovėjimo ir manevravimo metu.

Ji beveik realiu laiku turės apskaičiuoti ne tik į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, lakiųjų organinių medžiagų kiekius, bet ir nustatyti, kokį kiekį teršalų išmeta uosto krovos įranga, į uostą atvykstantis sunkusis transportas.

Iš visų suskaičiuotų taršos duomenų turėtų būti išvestas bendras šiltnamio efektą sukeliančių Klaipėdos uosto išmetamų dujų lygis.

Kituose Europos uostuose, kur buvo vykdoma analogiška išmetamų teršalų analizė, buvo numatytos skatinimo priemonės mažiau taršiems arba visai aplinkos neteršiantiems laivams ir kitam transportui.

Visiškai aplinkos neteršiantys laivai buvo atleisti nuo dalies rinkliavų. Buvo įvesti apribojimai važiuoti į uostus taršesniam sunkiajam transportui.

Klaipėdos uoste taršiam automobiliniam transportui nėra jokių apribojimų. Nenuostabu, kad į uostą, ypač į konteinerių terminalus, juda gerokai dėvėti 4, o kartais net ir 3 euroklasės sunkvežimiai.