Uosto valdytojo bylos su rangovais

Uoste dažnos teismų bylos, kur pagrindiniai ieškovai yra įvairūs rangovai, o atsakovu dažniausiai būna Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Spūstelėdavo valstybinį užsakovą

Praktika įsigaliojo dar nuo tų laikų, kai Klaipėdos uoste statybų monopolininke ne vienerius metus buvo bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“.

Ji nuo 2014 m. yra bankrutavusi, 2017 m. išregistruota iš Lietuvos juridinių asmenų registro. Jos istorijoje yra užfiksuota apie 80 teismo bylų. Dalyje jų ji bylinėjosi su Uosto direkcija dėl rangos darbų. Netgi buvo atvejų, kai ši bendrovė prieš Uosto direkciją ir laimėjo.

Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus. Ši bendrovė tam tikrą laikotarpį samdė itin gerus Lietuvos ekonominių bylų advokatus, kurie stipriai kaudavosi teismuose.

Pati „Klaipėdos hidrotechnika“ ėmė byrėti po to, kai Uosto direkcijai pradėjo vadovauti dabar Seimo nariu esantis Eugenijus Gentvilas. Su jo atėjimu į uostą „spaudimas užsakovui teismais“ pasidarė nebeaktualus.

Po E. Gentvilo išėjimo iš Uosto direkcijos „Klaipėdos hidrotechnikos“ inspiruotų bylų prieš Uosto direkciją dar kurį laiką buvo. Šiuo metu šis etapas yra praeitas.

Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus.

Darbai Malkų įlankoje

Kai „Klaipėdos hidrotechnika“ subyrėjo, vietoje jos uosto rangos darbus ėmėsi vykdyti bent kelios Latvijos kompanijos, iškilo ir naujos Lietuvos bendrovės. Teismų procesai dėl rangos bylų nesibaigė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ir dabar bendrovės teismų bylas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Uosto direkciją.

Viena iš naujų uosto rangovų tapo Gargždų „Hidrostatyba“. Šiuo metu vykdoma jos bankroto procedūra. Kaip ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ atveju, jos istorijoje taip pat jau sukaupta apie 80 teismo bylų, kurių dalis susiję ir su Uosto direkcija.

Šiuo metu „Hidrostatyba“, o tiksliau jos administratorius bankroto byloje bendrovė „Baklis“, turi nebaigtą bylą su Uosto direkcija. Ji prašo iš Uosto direkcijos ir bendrovės BMGS, su kuria kartu dirbo, priteisti per 1,8 mln. eurų. Tokia suma neva susidariusi dėl papildomų rangos darbų prie 139 ir 140 krantinių statybos Malkų įlankoje.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. „Hidrostatybos“ naudai iš Uosto direkcijos priteisė per 257 tūkst. eurų. Šis sprendimas buvo apskųstas. Šių metų sausio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas buvo teisingas. Byloje dar nepadėtas galutinis taškas. Ji gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismams.

Nepriteisė delspinigių

Kitas rangovas, kuris dažniau bylinėjosi su Uosto direkcija, yra Latvijos BMGS bendrovė. Ji netiesiogiai figūravo ir jau minėtame „Hidrostatybos“ ieškinyje prieš Uosto direkciją.

BMGS bendrovė tiesiogiai bylinėjosi su Uosto direkcija.

Nuo 2018 m. BMGS bendrovė kartu su „Hidrostatyba“ pagal jungtinės veiklos sutartį uoste įrengė naują dokų inkaravimo sistemą, gilino dokų duobes, rekonstravo krantines ir geležinkelį. Vykdant darbus pagrindiniu partneriu buvusi „Hidrostatyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, jai buvo iškelta restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto byla.

Pagrindinę jungtinės veiklos partnerio funkciją prisiėmė BMGS bendrovė.

Kai darbai buvo baigti, Uosto direkcija sulaikė 5 proc. dalies (per 1 mln. eurų) mokėjimą. Tai yra įprasta praktika užtikrinant, kad pinigai būtų panaudoti galimiems defektams šalinti.

Pasibaigus sulaikymo terminui, Uosto direkcija pervedė tuos pinigus į depozitinę sąskaitą, nes partneriai nesutarę, kam ir kokiomis dalimis pinigai priklauso. Vėliau teismai nustatė, kokia dalis priklauso BMGS bendrovei ir į kokią pretenduoja „Hidrostatybos“ bankroto administratorius.

BMGS bendrovė iškėlė pretenziją, kad jai iš Uosto direkcijos priklausytų delspinigiai nuo laiku nepervestos sulaikytos sumos. Jos argumentas toks, kad Uosto direkcija nenustatė termino, kada bus galima paimti pinigus iš depozitinės sąskaitos. Teismai pasisakė, jog sprendimas pervesti pinigus į depozitinę sąskaitą buvęs teisingas, ir atleido direkciją nuo delspinigių.

BMGS bendrovė „nuėjo“ iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad prisiteistų delspinigius, bet to padaryti nepavyko. Šiemet sausio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jos prašymą dėl delspinigių. Tai reiškia, kad šioje byloje buvo padėtas galutinis taškas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
Būtų pas mus stipri ir nekorumpuota teisėsauga, visų pirma griebtų įstatymų bazę. Kuri prigrūsta visko ko reik ir nereik (ačiū ilgamečiams šedbarams ir sabatauskams seime..:D) Reikia tuoj pat viską valyt, taisyt, trumpint ir konkretint. Viskas turėtų būt teisinga ir aišku. ,,Atkastų" kas ,,pasišildė" kažkada rankas gerai apsisukdami, paimtų už šiknos konkrečiai, tai kiti net nebandytų savo atveju gamint pasakų ir tampytis su bylom metų- metus. Dabar tokiame procese labjausiai pralaimi Valstybės ir Žmonių interesas..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių