Tarp uostamiesčio moksleivių bei studentijos sparčiai blėstantis vokiečių kalbos populiarumas neilgai trukus gali tapti nemenka problema.

Populiarėjo rusų kalba

Tikėtina, jog kai šios kalbos žinių poreikis išaugs, Klaipėdoje pritrūks kompetentingų specialistų, o už tai, ką kadaise buvo galima išmokti dykai, teks ploti nemažus pinigus.

Daug įžvalgų tokioms prognozėms nereikia – jau dabar nuogąstaujama, kad nuo kitų metų gegužės mūsų šalies piliečiams atsiversianti Vokietijos darbo rinka sukels naują emigracijos iš Lietuvos bangą.

Kalbinti uostamiesčio mokyklų atstovai neneigė, jog vokiečių kalbos pozicijos, palyginti su kitomis užsienio kalbomis, akivaizdžiai silpnėja.

Pirmąja užsienio kalba moksleiviai labiausiai linkę rinktis anglų, o antrąja – rusų.

"Tarp abiturientų kaip pirmosios užsienio kalbos vokiečių neturime jau ketveri metai, – pripažino "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė. – Iš dabartinių ketvirtokų vokiečių kaip antrąją užsienio kalbą yra pasirinkę tik 8, trečiokų – 18 gimnazistų."

Renkasi pagal naudą

Pašnekovės teigimu, moksleivių pasirinkimą lemia pragmatiški motyvai. V.Prižgintienė prisiminė, jog ne taip seniai panaši situacija buvo su rusų kalba.

Tačiau esą ilgainiui net Vakarų Europos šalyse bandantys įsidarbinti jaunuoliai patyrė, jog šios kalbos žinios – didelis privalumas.

V.Prižgintienės pastebėjimu, kai kuriais atvejais su vokiečių kalba konkuruoja net prancūzų.

"Aukštosiose mokyklose yra daug mainų programų prancūzų kalba. Studentai, kurie bent minimaliai ją moka, turi nemažai galimybių jose dalyvauti. Pavyzdžiui, mūsų trečiokų, kurie kaip trečiąją užsienio kalbą pasirinko prancūzų, yra faktiškai tiek pat, kiek pasirinkusiųjų vokiečių", – pastebėjo gimnazijos vadovė.

S.Dacho pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Šulcienė teigė, jog nors šioje mokymo įstaigoje padėtis kiek geresnė nei kitose, tačiau vokiečių kalbos tradicijos taip pat susilpnėjusios.

Tęsti mokslus sudėtinga

"Esame išlaikę net tik vadinamuosius antrakalbius, bet ir pirmakalbius "vokiečius" – tai jau darosi didelė retenybė. Tačiau mūsų vaikams būna sudėtinga toliau tęsti mokslus gimnazijose, nes sunkiai surenkamos vokiečių kalbos grupės", – pripažino pedagogė.

Šią užsienio kalbą kaip pirmąją S.Dacho mokykloje pasirinko grupelė penktokų ir septintokų.

"Norėtųsi, kad ją rinktųsi daugiau vaikų, juo labiau kad ir pati mokykla turi vokiškas šaknis", – teigė D.Šulcienė.

Pašnekovė neatmetė, jog išlaikyti vokiečių kalbos pozicijas padeda tiek mokyklos tradicijos organizuoti renginius vokiška tematika, tiek bendradarbiavimas su S.Dacho namais.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Germanų ir romanų filologijos katedros vedėja Alma Imbrasienė mano, kad naudingos bet kokios priemonės, populiarinančios vokiečių kalbą.

Nebesurenka kurso

Vis dėlto specialistė linkusi manyti, jog situacija neilgai trukus pasikeis savaime.

"Didžiausias faktorius – kad žmonės neturi intereso. Tačiau nuo artėjančių metų gegužės Vokietijos darbo rinka atsiveria Lietuvai. Žmonės dabar masiškai važiuoja dirbti į Ispaniją, Norvegiją. Ir lietuviams reikia ispanų kalbos, nors tu ką. Nei iš šio, nei iš to prireikia ir norvegų kalbos – už kursus, vertimus mokami didžiuliai pinigai", – analogijas išvedė A.Imbrasienė.

Tačiau pašnekovė pripažino, jog pastaraisiais metais sumenkęs vokiečių kalbos poreikis retina ir specialistų gretas. A.Imbrasienės teigimu, darbą užsienyje jau pasirinko ne vienas jos vadovaujamos katedros darbuotojas.

Mažiau specialistų parengia ir Klaipėdos universitetas – į vokiečių filologijos specialybę čia kursas nesurinktas nei pernai, nei šiemet.