Įtaria išsekimą

Skandalinga istorija nutiko prieš porą metų. Tikrintojų desanto sulaukęs zoologijos sodas tuo metu laikė aštuonias pelėdas.

Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams kliuvo paukščių laikymo dokumentacija. Pelėdos buvo konfiskuotos ir nugabentos į Kauno zoologijos sodą.

Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias.

Sparnuočiai čia gyveno penkiolika mėnesių. Tiek truko E.Legecko bylinėjimasis su aplinkosaugininkais.

Kauno zoologijos sode laikytos pelėdos neteko gyvybės esą dėl nežinomų priežasčių.

Viešai šio zoologijos sodo darbuotojai anuomet aiškino, jog pelėdos krito dėl hepatito ir enterito, esą buvo jau garbaus amžiaus.

"Niekas nežino, kaip ten jos buvo laikomos ir kas ten atsitiko. Vienai buvo nustatyta dehidratacija, kitai – išsekimas. Jei jau aplinkosaugininkai nusprendė jas konfiskuoti, kol išsianalizuos dokumentus, tai kam reikėjo tuos paukščius išvežti? Galėjo čia būti, kol pasibaigs ginčai. Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias", – istoriją prisiminė E.Legeckas.

Edvardas Legeckas / Redakcijos archyvo nuotr.

Gavo dovanų

Gamtininkas tikino, jog tokiose situacijose zoologijos sodai nenoriai ima svetimus įnamius.

"Visko atsitinka. Būna, gyvūnai nugaišta. Bet šį kartą paukščiai Kaune buvo išgyvenę visus metus. Tokiais atvejais zoologijos sodai prisiima visą atsakomybę. Bet mes ieškinį teikėme aplinkosaugininkams. Jei konfiskavo, tegul ir laiko, atsako už gyvūną", – kalbėjo E.Legeckas.

Klaipėdiečiai 2013 m. pelėdas buvo gavę dovanų iš Hadonynės zoologijos sodo.

"Ieškinyje nurodėme, jog patirta žala siekia 500 eurų, rėmėmės rinkos kaina. Tačiau esmė ne pinigai, čia buvo principo reikalas. Teismas panaikino aplinkosaugininkų sprendimus, konfiskacija buvo panaikinta. Kyla klausimų dėl aplinkosaugininkų kompetencijos. Man rodos, jie tik pasirodyti nori, jog labai dirba, bet iš esmės apie gyvąją gamtą nieko nesupranta", – piktinosi E.Legeckas.

Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai konstatavo, kad žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis.

"Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės", – pastebėta nutartyje.

Žiemą budino mešką

Tačiau toliau nutartyje aiškinama, jog ginčas buvo kilęs dėl administracinės atsakomybės.

Teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Paprastai tariant, jei koks nors valstybės pareigūnas surinktų duomenis ir nuspręstų iškelti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui administracinę bylą, net jei ji būtų vėliau teismo nutraukta, tai nereikštų, jog valstybės pareigūnas dirbo aplaidžiai ar ėmėsi neteisėtų veiksmų.

Teismas atmetė ieškinį dėl žalos priteisimo.

Zoologijos sodo ir aplinkosaugininkų santykius nuolat lydi skandalai ir kuriozai.

Prieš kylant ginčui dėl pelėdų, aplinkosaugininkai puikiai žinojo nuo 2013 metų, kiek ir kokios  pelėdos gyvena zoologijos sode.

Nežinia kodėl privalomajame nurodyme buvo liepta paženklinti tik tris pelėdas, o vėliau pretenzijos reikštos dėl aštuonių.

Prieš keletą metų šioje įstaigoje buvo kilęs kitas skandalas. Žiemos miegui susiruošusią mešką aplinkosaugininkai suskubo budinti ir po įnirtingų kovų konfiskavo. Išsigabenti buvo ir meškėnai.

Tačiau teismo sprendimu gyvūnai vėl buvo grąžinti į buvusius namus.