Gelbėtojų patarimai gali išsaugoti šimtus gyvybių. Ar jie bus išgirsti?

Lietuva kasmet aprauda šimtus žmonių, kurie beprasmiškai žūva vandens telkiniuose. Gelbėtojai ragina pagaliau imtis konkrečių priemonių užkertant kelią skendimams. "Kodėl jau seniai skelbiama apie karą keliuose, o iki šiol tylima apie karą prie vandens telkinių?" – retoriškai klausė savo gyvybe dėl atsainaus kitų požiūrio nuolat rizikuojantys vyrai.

Vanduo pasiglemžia gyvybes

Nuskendusiųjų mūsų šalies upėse, ežeruose, tvenkiniuose, mariose ir jūroje statistika šiurpina.

Maudynių sezonas dar nesibaigė, o mūsų maža šalis jau prarado porą šimtų žmonių, kurie iš vandens telkinių buvo ištraukti negyvi.

Šiemet Lietuvoje nuskendo 122 žmonės, 6 – vaikai. Išgelbėta 41 žmogus, iš jų 2 – vaikai.

Visi jie žuvo ne oficialiuose paplūdimiuose, kur dirba gelbėtojai, o kitose maudymuisi skirtose arba visai tam nepritaikytose vietose.

Žmonės žuvo ten, kur nėra ne tik gelbėtojų, bet ir jokių informacinių stendų, kur draugai, artimieji ar atsitiktiniai liudininkai nesugebėjo padėti skęstantiesiems.

Didelio išgąsčio sukaustyti žmonės ne tik nemoka padėti į bėdą patekusiesiems, bet iš to siaubo pamiršta, kaip išsikviesti pagalbą ir kaip elgtis tokios nelaimės akivaizdoje.

Nori dalytis patirtimi

Susibūrę į Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federaciją gelbėtojai visoje Lietuvoje yra vieningi kalbėdami apie sukrečiančią mūsų šalies bėdą – neadekvačiai didelį nuskendusiųjų skaičių.

Šios federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas siūlo išeitį. Vienas būdų užkirsti kelią tokioms žūtims yra savivaldybių rūpestis.

"Mes esme sukaupę didžiulę patirtį, turime viziją, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje sumažėtų skendimų, ir pasidalytume ja su aukštus postus užimančiais žmonėmis, kurių galioje keisti dabartinę situaciją", – teigė J.Pirožnikas.

Pastebėta, kad Lietuvoje skirtingų vietovių paplūdimių taisyklės skiriasi. Federacijos nariai siekia, kad šios taisyklės būtų suvienodintos.

Akivaizdu, kad dažniausiai žmonės skęsta tuose vandens telkiniuose, prie kurių galima privažiuoti, kur tos vietovės žmonės yra įpratę maudytis.

Kiekvienos savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai puikiai žino, kuriuose vandens telkiniuose vietos gyventojai mėgsta pliuškentis ir kuriose vietose dažniausiai nuskęsta žmonės.

Tik maža dalis tokių vietų yra oficialiai įteisinta kaip paplūdimiai ar maudyklės.

Dar mažiau jų įrengta, pasirūpinant žmonių saugumu ne tik krante, bet ir vandenyje.

Siūlo įteisinti maudyklas

J.Pirožnikas įsitikinęs, kad įrengus oficialias maudyklas tose vietose, kur kasmet žūsta daugiausia žmonių, nelaimių gerokai sumažėtų.

Šis iš pirmo žvilgsnio formalus žingsnis priverstų savivaldos atstovus ne tik pažymėti maudymosi vietas, bet ir įrengti informacinius stendus.

Juose labai ryškiai ir aiškiai turėtų būtų įspėjama, kad šiose vietose negalima vartoti alkoholinių gėrimų, nurodomos poilsiavimo taisyklės bei gresiančios nuobaudos už šių taisyklių nepaisymą.

Tada atsirastų teisinis pagrindas į šias vietas siųsti dažniau pasižvalgyti policininkų ekipažus, kurie yra labiausiai drausminantys bet kokius pažeidėjus.

Į tokias poilsio vietas galėtų užsukti ir savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių darbuotojai, turintys įgaliojimus bausti už viešosios tvarkos nesilaikymą.

Dar viena tarnyba, kurios darbuotojai galėtų padėti drausminti netinkamai besielgiančius prie vandens telkinių poilsiautojus – Aplinkos apsaugos departamentas.

"Reikėtų pasitelkti visų kiek tik įmanoma struktūrų darbuotojus. Be to, reikėtų skatinti žmonių pilietiškumą. Kiekvienas, pamatęs neatsakingai besielgiančius prie vandens asmenis, turėtų apie tai pranešti policijai", – tvirtino J.Pirožnikas.

Ragina mokyti vaikus

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki įsitikinęs, kad ten, kur nėra oficialių maudyklių, bet žmonės įpratę maudytis, verta sumontuoti stendus, kuriuose būtų skelbiama, kad čia gelbėtojai nedirba.

Be to, būtų informuojama, kokiu telefono numeriu derėtų skambinti nelaimės atveju.

Nepaklusniuosius baudžia vanduo, ir čia atsiprašymai nebegalioja.

"Spėju, kad į pavojų skelbiančią informaciją žmonės nelabai reaguotų. Čia gali atsitikti panašiai, kaip keliuose, kur ženklais įspėjama apie tykančius pavojus ir net skelbiama, kiek toje vietoje per metus žuvo žmonių, bet į juos reaguoja ne dažnas. Nepaklusniuosius baudžia vanduo, ir čia atsiprašymai nebegalioja", – svarstė A.Siakki.

Tokio spėjimo įrodymas kasdien matomas Klaipėdos bei Klaipėdos rajono teritorijoje, kur nedirba gelbėtojai.

Čia yra įrengti apie tai įspėjantys ženklai.

Viena tokių vietų yra puskilometrio ruožas nuo Šiaurinio molo į dešinę. Akivaizdu, kad poilsiautojai ignoruoja šiuos įspėjimus.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad viena veiksmingiausių priemonių mažinti skendimų skaičių – mokyti saugaus elgesio prie vandens.

Jeigu visoje šalyje visi moksleiviai kasmet prieš vasarą turėtų bent vieną pamoką, jų įgūdžiai saugant savo ir gelbstint kito gyvybę tvirtėtų.

Kasmet įvyksta nelaimių, kai gelbėdamas skęstantį žūsta ir jam padėti norėjęs žmogus.

Todėl nuo mažens kiekvienas vaikas turi žinoti, kaip apsisaugoti vandenyje, kaip gelbėti skęstantįjį.

Uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas įsitikinęs, jog vaikams būtina kalbėti, kuo skiriasi upė, ežeras, jūra, kokie pavojai labiausiai tikėtini šiuose vandens telkiniuose.

"Jeigu kiekvienais metais vaikai išklausys bent po vieną pamoką, per 12 mokymosi metų jie gaus neblogus pagrindus. Tokiose pamokose negali dalyvauti keli šimtai vaikų, juk žinome, kad tada dauguma net negirdi, kas jiems sakoma. Tai turi būti tikros pamokos klasėje, o prieš vaikus turi stoti tikras gelbėtojas, kuris gali ne tik gyvai papasakoti, bet ir parodyti daugelį būtinų žinoti dalykų", – įsitikinęs A.Siakki.

Labiau klauso uniformuotųjų

Dar vienas būdas gelbėti žmones nuo gresiančios žūties, pasak gelbėtojų, palaikyti tvarką pajūrio paplūdimiuose, pasitelkiant policijos pareigūnus.

Šių metų situacija parodė, kad uniformuoti pareigūnai, pasirodantys pajūrio pliažuose, drausmino poilsiautojus kur kas labiau nei nuolat apie pavojus įspėjantys gelbėtojai.

"Su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi jau kalbėjome apie mūsų pageidavimą kurorto paplūdimio centrinėje gelbėjimo stotyje įrengti atskirą kabinetą policijos pareigūnui. Šis čia turėtų dirbti tada, kai prie jūros suplūsta labai daug žmonių. Kiekvieną dieną tokios pagalbos mums tikrai nereikia, – apie savo pasiūlymą pasakojo Gelbėtojų federacijos prezidentas. – Mes galime vežtis policininką iki tos vietos, kur reikalingas jo griežtas žodis. Įmanomas ir kitas variantas, mes galėtume pažeidėjus atvežti į gelbėjimo stotį."

Tokį gelbėtojų pasiūlymą išgirdo ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, rugpjūtį pranešęs, kad policijos pareigūnai gelbėtojams gali aktyviau padėti jau nuo kitos maudymosi sezono.

Ilga ir karšta šių metų vasara parodė, kad tada, kai pajūryje reikia policininkų pagalbos, jie turėjo skubių darbų ir mieste.

Policininkų Palangoje gelbėtojai pasigedo. Būta ne vieno atvejo, kai, išsikvietę į pagalbą pareigūnus, gelbėtojai jų laukė ilgiau nei valandą ir tuo metu patys buvo priversti grumtis su pliaže girtaujančiais asmenimis.

Šiemet Palangos paplūdimių gelbėtojams ranką ištiesė ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Uniformuoti pasieniečiai buvo tapę pavojingai pajūryje besielgiančių asmenų tramdytojais.

Gelbėtojai dėkojo likimui, kad paties poilsiautojų antplūdžio į paplūdimius metu – nuo vidurdienio iki 15 val. – Palangos oro uoste dirbantys pasieniečiai jiems galėdavo patalkinti.

Dirbti pajūryje jiems leido tarp šių tarnybų sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

"Agresyvūs ypač girti poilsiautojai tampa tiesiog šilkiniai, kai pamato uniformuotą pareigūną. Policininkams ne kartą teko panaudoti antrankius", – konstatavo J.Pirožnikas.

Statistika ir faktai

Šiemet Klaipėdos paplūdimiuose nuskendo 1 vyras, išgelbėti 25 žmonės.

Palangoje nuskendusiųjų nėra, išgelbėta 60, 1 žmogus nuskendo Šventojoje.

Neringoje nuskendusiųjų nebuvo, išgelbėti 6.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, Klaipėdos apskrityje šiemet nuskendo 11 žmonių (2 nepilnamečiai), 9 pavyko išgelbėti.

Klaipėdos mieste nuskendo 1.

Klaipėdos r. 3 žmonės nuskendo tvenkinyje, 1 – upėje.

Skuodo r. tvenkiniuose žuvo 3 žmonės.

Šilutės r. upėje – 2 žmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Nesupratai,čia vadų vadas Pirožnikas dyyyrpa.

nu jo

nu jo portretas
Sakote taisyklės ir stendai išgelbės besimaudančius? Gal baiktie svaigti, tai kad žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių žūva yra normalu. 120 per metus, tame tarpe ir žiemą yra labai mažas skaičius. Jei tikrai norite skaičius mažinti, tai turime turėti daug daugiau prieinamų viešųjų baseinų, mokyklose turi būti plaukimo pamokos, turi mažėti kaimai ir didėti miestai. Nieko čia Jūs nepadarysite. Aš esu keturesdešimtmetis ir gyvenu prie Jūros, aš nežinau Jūsų jokių taisyklių, negirdėjau per 40 metų ir greičiausiai ateityje neišgirsiu.

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Tiek potencialus skęstantis tiek sergantis turėtų pagalvoti apie save , ir sumodeliuoti kaip pasielgti protingai. Kodėl Šilutėje nuskendo tik du , nors potencialių skenduolių ir besimaudančių buvo ko gera daugiau nepalyginamai. Prie Nemuno pajunti, kad įplaukęs, lieki vienas su upe. Ir gali išpaukti tik po savaitės pilvu į viršų. Ir nepuoli , o pirmiausia įvertini savo jėgas. Tad reikia suvokti apie likusius našlaičius vaikus , ir prasmės netekusį nugyventą gyvenimą , skausmą ir vargą, užkrautą artimiesiems.O jeigu tau paaiškėja kad laiku nediagnozavai ligos , ar jau randiesi netoli dugno -esi paprasčiausias nevykėlis -savižudys.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių