Trys sekundės. Tiek užteko precedento Lietuvoje neturinčiam išpuoliui prieš meno kūrinį I.Simonaitytės bibliotekoje. Nusikaltėlis baltais dažais sudarkė Valdemaro Šemeškos paveikslą "Moteris su kaljanu". Vaizdo kamerų įrašai liudija, jog teplius šiam kriminalui kruopščiai pasiruošė iš anksto.

Subrandintas nusikaltimas

Vasariškai šiltą šeštadienio rytą į Klaipėdos apskrities viešąją I.Simonaitytės biblioteką skubėjo ne pagal sezoną šiltai apsirengęs vyras.

Nors oro temperatūra tuo metu siekė 18 laipsnių, žmogus vilkėjo juodą striukę, kurią buvo užsisegęs iki pat smakro, ant galvos buvo užmaukšlinta juoda kepurė ar gobtuvas, su savimi jis nešėsi juodos spalvos krepšį.

Bibliotekos kieme esanti vaizdo filmavimo kamera užfiksavo, kad 10 valandą 21 minutė jis įėjo pro vartus. Per 30 sekundžių perėjo įstaigos kiemą ir užėjo į pastatą.

Jame prie pat įėjimo stovi specialus skeneris, kuriuo atėję skaitytojai atsižymi savo bilietus ir tada gali naudotis bibliotekos paslaugomis.

Šis interesantas skubiai praėjo pro skenerį, iškart pasuko kairėn ir ėmė lipti laiptais į antrojo aukšto fojė, kuriame eksponuojama dailininko V.Šemeškos darbų paroda. Šitai užfiksavo bibliotekos vestibiulio vaizdo kamera.

Į salę, kuri tuo metu buvo visiškai tuščia, keistasis žmogus įžengė 10 valandą 21 minutė 52 sekundės. Trečioji vaizdo kamera nufilmavo, kad jis akimirką lyg sudvejojo, bet paskui patraukė tiesiai prie lango, ant kurio kabėjo "Moteris su kaljanu".

Toliau matoma, kaip jis iš savo krepšio kažką išsiima. Spėjama, jog tai flakonas su baltais dažais, per tris sekundes nupurškia nutapytos moters veidą bei torsą ir išeina. Nusikaltimo vietoje tepliotojas iš viso užtruko vos 24 sekundes ir skubiai pasišalino iš bibliotekos.

Įrašai liudija, kad tai tiesiog pavydėtinai puikiai suplanuota ir įvykdyta "operacija". Jokių trukdžių, jokių liudininkų, tik nelemtos vaizdo kameros, bet, regis, iš jų tyrėjams naudos kol kas nedaug.

Gerai sustyguoti veiksmai ir parengti nusikaltimo įrankiai patvirtina, jog išpuolis neabejotinai buvo sumanytas iš anksto. Nusikaltimo įrašas perduotas pareigūnams, kurie jau ėmėsi tyrimo.

Pastebėjo ne iš karto

Tą šeštadienį, kai bibliotekoje buvo suniokotas paveikslas, lankėsi labai daug žmonių, rinkosi "Vilties bėgimo" savanoriai, skaitytojai, interesantai.

Apdergtas paveikslas užkliuvo ne iš karto. Ne vienas bibliotekos lankytojas net pagalvojo, kad tai – joks vandalizmas, o tiesiog toks autoriaus sumanymas.

Vis dėlto bibliotekininkes ištiko šokas, kai jos suvokė, kas iš tiesų nutiko. Juk dailininkas jiems paliko savo darbus, kuriuos kiekvieną jų įvertino po tūkstantį eurų. Ir vienas paveikslas – sugadintas.

Kam galėjo užkliūti nutapyta nuoga moteris, gulinti ant kušetės, sunku įsivaizduoti.

"Aš esu atsakingas, kad parodos būtų paviešintos ir būtų prieinamos visuomenei, bet negaliu atsakyti už kiekvieną paveikslą ir jo apsaugoti nuo vandalų. Manau, kad tas išpuolis – davatkiško fundamentalizmo išraiška", – teigė I.Simonaitytės bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis.

Jo teigimu, biblioteka yra tokia vieša vieta, kuri traukia ir nestabilios psichikos žmones. Jie piktybiškai gadina ar suteršia bibliotekos baldus, kitus daiktus, knygas.

Vizitinių kortelių nepaliko

Kultūrologo Lino Poškos teigimu, paveikslo niokotojas savo tuo išpuoliu pirmiausia suteršė bibliotekos erdvę.

Akivaizdu, kad jis nesiekė tais veiksmais įsiamžinti, nes nepaliko jokios "vizitinės kortelės" ir juolab nepozavo prieš vaizdo stebėjimo kameras.

"Pavyzdžiui, kai Ermitaže vienas lietuvis suniokojo Rembrandto paveikslą "Danaja" ir čia pat buvo sulaikytas, jis norėjo pareikšti apie save, protestavo bei siekė, kad jo protestas turėtų vardą ir pavardę. O Klaipėdoje vandalas nepaliko jokių "vizitinių kortelių" ar pareiškimų, tad šių dviejų atvejų lyginti negalime. Tačiau liūdniausia, kad nebelieka jokių vidinių varžtų, tabu, kas galima, o kas ne. Iki šiol visi tepliotojai apsiribodavo pastatų išore, o ne kultūros įstaigomis", – apgailestavo L.Poška.