- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien – paskutinė diena, kai dar buvo galima apskųsti Kultūros ministerijos konkurso rezultatus dėl Klaipėdos muzikinio teatro vadovo posto.
Pristatė konkursinę strategiją
Bet ketverius metus teatrui vadovavusi ir konkursą kitai kadencijai pralaimėjusi kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė to nepadarė.
Vietoj to ji teatro administracijai ir uostamiesčio kultūros žurnalistams trečiadienį viename iš Klaipėdos restoranų surengė atsisveikinimo pietus.
Jų metu buvusi teatro vadovė pristatė savąją teatro artimiausių penkerių metų veiklos strategiją, kuri nelaimėjo konkurso, ir pasidalijo mintimis apie darbo metus Klaipėdoje.
„Šįkart konkursui parašiau ne visai standartinę strategiją – joje daug beletristikos, istorinių ekskursų, palyginimų, koks Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras buvo vakar, koks jis yra šiandien ir koks gali būti rytoj“, – pakomentavo autorė.
A.Žigaitytė atkreipė dėmesį, kad iš penkerių darbo metų teatre vieneri iškrito, kai ji buvo pašalinta iš pareigų. Kaip tyčia per patį kadencijos vidurį. Paskui per teismą ji sugrįžo į darbą. Savo strategijoje Kultūros ministerijai ji priminė šį faktą paantrašte: 2+2=5.
Atėjusiems į atsisveikinimo pietus A.Žigaitytė įteikė po šios strategijos kopiją, kompaktinę plokštelę su Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro Alfredo Nigro viešnagės Klaipėdos muzikiniame teatre akimirkomis bei žurnalą „Muzikos barai“, kurio redakcinei tarybai ji vadovauja.
Penkerių metų mažai
„Linkiu, kad visiems tie ketveri mano darbo metai Klaipėdoje įsimintų kaip gražus, įdomus gyvenimo tarpsnis. Bent jau man jis buvo toks. Man su jumis buvo labai gera“, – pakeldama taurę vyno tvirtino buvusi teatro vadovė, kurios veiklą uostamiestyje supo nesibaigiantys skandalai, teismų procesai ir pavaldinių protestų audros. Mėgstanti simboliką ir alegorijas menininkė juokavo, kad ne be reikalo jos vardas – toks.
„Per tuos metus taip ir nesupratau, kodėl mane iš čia veja. Svajonė prisidėti prie naujo teatro statybos yra neįkainojama. Štai motyvacija, kuri mane čia laikė, dėl kurios vėl dalyvavau konkurse“, – prisipažino A.Žigaitytė.
Jai atrodo, kad penkeri metai teatro vadovo kadencijai yra per mažai, dvejų prireikė vien tam, kad pajustų „vadovavimo skonį“, o dešimtmetis būtų „saldus minimumas“. „To linkiu naujam vadovui. Man amžius jau to neleistų“, – sakė ji.
A.Žigaitytė neslėpė, kad labai norėjo Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovauti dar penkmetį, nes kol kas užtenka žinių, jėgų ir patirties, pagaliau suformavo stiprią administracijos komandą. Ji tikisi, kad naujasis teatro vadovas irgi įvertins tuos žmones.
O buvusi teatro vadovė vis dėlto nesusilaikė nuo replikų savo konkurentams konkurse. Jį laimėjusį režisierių Ramūną Kaubrį pavadino „solidžiai ramiu“, apeliuodama į vardą ir sugretindama su savuoju... O kitą konkurso dalyvę – teatro redaktorę Nijolę Jačėnienę apkaltino penkerius metus rašiusią skundus, kūrusią strategiją, kad galėtų pretenduoti į vadovo kėdę.
Savo projektus atsiims
„Nebuvo lengva. Kai pirmąsyk atvažiavau čia dirbti, visi sakė, kad nuo Nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje Klaipėdos muzikinis atsilieka trimis keturiais dešimtmečiais. Šiame teatre radau tik kelis kompiuterius, nebuvo elektroninės bilietų platinimo sistemos. Šiandien palieku teatrą jau gerokai aukštesnėje pakopoje. O Vilnių jis pasivys, kai turės naują pastatą. Tokiame, kaip dabar, dirbti negalima. Todėl prašau palaikyti naujo teatro statybos idėją. Šis regionas privalo turėti operos teatrą – akcentą, piramidės viršūnę, centrą, į kurį būtų galima eiti“, – įsitikinusi A.Žigaitytė.
Bet ji teigė teatro vadovo konkursui pateiktoje savo veiklos strategijoje artimiausiems penkeriems metams akcentavusi ne naujo teatro statybą, o veiklos – stipraus, visaverčio B kategorijos operos teatro Klaipėdoje – viziją. Ji, anot A.Žigaitytės, galėjo tapti kūnu teatrui statant spektaklius koprodukcijos principu, įgyvendinant edukacinį „Operos akademijos“ ir tarptautinio bendradarbiavimo „Tramplin“ bei „Scena ant vandens“ (Klaipėdos Jono kalnelyje) projektus.
„Man idėjų negaila, kad tik vyktų procesas“, – kalbėjo A.Žigaitytė, vis dėlto pastaruosius du tarptautinių mokymų projektus dabar ketinanti atsiimti iš INTEREGO konkurso ir pabandyti įgyvendinti kitur. „Tai intelektualinė nuosavybė“, – mano ji.
„Galintiems“ ir „negalintiems“
A.Žigaitytės nuomone, Klaipėdos muzikinio teatro trupė „labai marga: galintys ir didžioji dalis – negalintys konkuruoti su kitų teatrų artistais“.
„Negalintiems“ ir buvo numatytas jos sumanytas „Operos akademijos“ projektas – kasmet po premjerą vaikams, pigūs bilietai... Ir kasmet – po leidinį mažiesiems „Stebuklingas teatro pasaulis“. Pasak A.Žigaitytės, tai būtų buvęs projektas, sistemingai ugdantis Klaipėdos ir regiono publiką. Norėta jį pradėti jau šį rudenį, bet Švietimo ir mokslo ministerijos konkurse šis projektas negavo paramos.
„Galintiems“, arba stipresnei trupės daliai, buvo surašytas „Tramplin“ projektas. Jį įgyvendinant turėjo būti dirbama su rusų muzikos žvaigždėmis, jos vestų meistriškumo kursus, su Kaliningrado filharmonija planuotos bendros edukacinės koncertinės programos, N.Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre. „Tramplin“ projektas, A.Žigaitytės žodžiais, – trupei ugdyti, augti, eiti į priekį.
Trečiasis – „Scenos ant vandens“ – projektas, anot A.Žigaitytės, galėjo virsti visą vasarą po atviru dangumi veikiančiu teatru Klaipėdos Jono kalnelyje – su lazeriniu apšvietimu, skambančiais fontanais, suoleliais publikai... Šioje scenoje savo spektaklius būtų rodę Klaipėdos ir Kaliningrado muzikiniai teatrai, tarp projekto partnerių buvo ir Bialystoko operos teatras.
„Ši scena turėjo būti ir džiazui, ir folklorui, vaikams ir suaugusiesiems, visam regionui – Telšiams, Tauragei, ne tik Klaipėdai“, – kalbėjo A.Žigaitytė apie savo projektus, kurių sąmatos siekia nuo maždaug 3,5 mln. litų iki 3 mln. eurų.
Toks apetitas ne be pagrindo. Pernai Klaipėdos muzikinio teatro ir partnerių vardu pateiktas projektas „Teatro darbuotojų kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų tobulinimas“ ES konkurse laimėjo 1,84 mln. litų, kuriuos reikia įsisavinti iki 2011 m. liepos pabaigos.
Pašalino iš muzikų parado
Pastaruoju metu susilaukusi kritikos dėl ES lėšomis remiamų teatro darbuotojų mokymų, jų iniciatorė A.Žigaitytė tvirtino tai esą „tamsuolių darbas“, „nesąmonių eskalavimas“, žmonės nesupranta, kas yra kvalifikacijos kėlimas, kad jo formos teatre gali būti pačios įvairiausios.
„Kaip paaiškėjo iš profsąjungos iniciatyva teatro darbuotojų užpildytų anketų, jiems tie mokymai tebuvo stresas. Nusprendžiau nerizikuoti. Jei mano strategija nepriimtina, išbraukėme Klaipėdos muzikinio teatro pasirodymą šį šeštadienį Vilniuje vyksiančiame „Didžiajame muzikų parade“, – pranešė šio renginio meno vadovė A.Žigaitytė.
Jos žodžiais, į Nacionalinėje filharmonijoje 14-tąsyk rengiamą 10 valandų koncertinį maratoną šiemet klaipėdiečiai turėjo atvežti R.Wagnerio kūrinių koncertą. „Norėjosi Filharmonijoje parodyti Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą ir pradžiuginti visus retai pas mus skambančia šio kompozitoriaus muzika. Tai būtų buvusi viena valanda pačioje parado kulminacijoje“, – aiškino jo organizatorė.
Ar tai tikroji priežastis, kodėl Klaipėdos muzikinio teatro nebus šiemečiame muzikų parade, privertė suabejoti žinia, kad pastarosiomis dienomis šį teatrą trenkęs durimis paliko jau nebe pirmas iš jo mokytojų latvis dirigentas Normundas Vaicis. Teatre kalbama, kad tiesiog nebėra kam diriguoti orkestrui. Ar ne dėl tos pačios priežasties jubiliejinis solistės Valerijos Balsytės ir jos draugų koncertas, planuotas šį penktadienį, taip pat neįvyks? Nei atšauktas, nei nukeltas. Jo paprasčiausiai nebebus.
Prieš akis – plačios erdvės
Po „Didžiojo muzikų parado“, kitą savaitę A.Žigaitytė vėl praleis Klaipėdoje – ji yra tuo metu vyksiančio Muzikinio teatro festivalio „Opera.lt“ meno vadovė. Pirmadienį šio festivalio kino ekrane bus parodyta jos opera „Mažvydas“, nuo kurios pastatymo 1988-aisiais Klaipėdos muzikinis teatras pradėjo rašyti savo istoriją.
Vėliau kompozitorė sakė grįšianti į Vilnių ir pasinersianti į Lietuvos muzikų sąjungos veiklą, kuriai ėmėsi vadovauti šiąvasar. Anot jos, prieš akis – plačios kūrybinės erdvės.
Ji taip pat ketina užbaigti naują operą „Lizdeika“. „Tai mitologinė opera pagal Vilniaus legendą“, – prasitarė autorė. A.Žigaitytė tikisi, kad, kaip ir ankstesnes jos operas, ir naująją pastatyti imsis Klaipėdos muzikinis teatras.
O kol šios valstybinės kultūros įstaigos vairą artimiausiems penkeriems metams perims R.Kaubrys, nuo ketvirtadienio Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pareigas laikinai eis jo pavaduotoja Inga Gelžinytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos rajono savivaldybė perka penkis socialinius būstus
Vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-319 „Dėl penkių socialinių būstų pirkimo“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perka penkis socialinius būstus. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Savaitgalį „The Tall Ships Races 2024“ burlaiviai įveikė pirmąjį lenktynių etapą Helsinkyje
Birželio 30 d. „The Tall Ships Races“ didieji burlaiviai iškilmingai išskleidė „The Tall Ships Races“ bures ir gavo lenktynių startą atviroje Baltijos jūroje. Išplaukė 41 burlaivis, iš kurių –&nb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės23
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...
-
Grafičių asai atakuoja Klaipėdą: siaubia viską iš eilės2
Grafičių mėgėjai lyg skėriai siaubia miestą – šiemet jų piešinių ir keverzonių šalinimui per pusmetį išleista tiek pinigų, kiek pernai per visus metus. ...
-
Kviečia surasti geriausią vadovą Palangos senajai gimnazijai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia surasti Palangos senajai gimnazijai patį geriausią vadovą. ...
-
Pajūrio miškuose – nemalonūs pėdsakai: neretai poilsiautojai čia atlieka gamtinius reikalus12
Miškai prie Klaipėdos, kurių takais klaipėdiečiai kasdien pėdina prie jūros, yra ir kvapnūs, ir gražūs. Tik kai kuriems jie – dar ir vieta nusilengvinti. ...
-
Poilsis palapinėje – dar neužmirštas
Žmonės renkasi atostogas praleisti skirtingai: vieni poilsiauja sodybose, kiti išskrenda į šiltuosius kraštus, treti renkasi ekstremalų poilsį. Vienintelis Klaipėdoje esantis kempingas vis dažniau sulaukia poilsiautojų, kurie atvyk...