„Nuosprendį vertinu teigiamai – jis to nusipelnė, tokio nuosprendžio reikėjo tikėtis“, – Eltai sakė V. Grigaravičius. Jo vadovavimu policijai laikotarpiu 2001-2008 m. R. Zamolskis ir įvykdė byloje aprašytus nusikaltimus.

Buvęs policijos vadovas nemano, kad Rusija Lietuvos pilietį išduos, nes dabar šalių santykiai nedraugiški, labiau priešiški.

„Manau, kad taip ir liks šis nuosprendis priimtas nuotoliniu būdu“, – Eltai sakė buvęs policijos generalinis komisaras.

R. Zamolskis buvo nuteistas už akių, savo bylos nagrinėjime jis nedalyvavo. Rusija atsisakė jį išduoti Lietuvai, toje šalyje jis atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę už ten įvykdytus nusikaltimus.

Jo daryti nusikaltimai buvo brutalūs, itin pavojingi, sukėlė negrįžtamas ir pasekmes.

„R. Zamolskio byla nepasakyčiau, kad buvo išskirtinė, ji labiau iš rimtesnių bylų. R. Zamolskis buvo protingas, o jo bendras Virginijus Savickis dažnai kur gatvėje įsiveldavo į rietenas, darydavo ką nors nesuplanuoto, tai R. Zamolskis buvo tas žmogus, kuris jį pristabdydavo. Buvo matyti, kad jis tikrai protingas. Net sužeistas sugebėjo pabėgti,  protingas, mąstantis nusikaltėlis, o V. Savickis užsidarė bute su vaiku ir žuvo“, – pasakojo buvęs policijos vadovas.

Panevėžio apygardos teisėjų kolegija nusprendė, kad nusikaltimus vyras įvykdė būdamas pakaltinamas. Anksčiau Lietuvoje R. Zamolskis buvo įvykdęs nusikaltimus, tačiau tada buvo pripažintas nepakaltinamu ir gydytas psichiatrijos ligoninėse.

„Aš manau, kad jis tiesiog sugebėjo apgauti medikus. Tuo metu, kai buvau generalinis komisaras, aš jau tada sakiau, kad jis nebuvo ligonis. Jis apsimetė ir sugebėjo apgauti medikus“, – Eltai sakė V. Grigaravičius.

V. Grigaravičius ilgą laiką vadovavo R. Zamolskio paieškoms, Panevėžyje vadovavo įkaitų išlaisvinimo operacijai.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas antradienį už akių kaltu dėl prieš kelis dešimtmečius įvykdytų itin sunkių nusikaltimų pripažino Rusijoje kalintį R. Zamolskį ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos.

Tokios pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės prašė prokuratūra.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad nusikaltimus vyras įvykdė būdamas pakaltinamas. Anksčiau Lietuvoje R. Zamolskis buvo įvykdęs nusikaltimus, tačiau tada buvo pripažintas nepakaltinamu ir gydytas psichiatrijos ligoninėse.

„Jo daryti nusikaltimai buvo brutalūs, itin pavojingi, sukėlė negrįžtamas ir pasekmes – Nikitino ir Morozovo nužudymas. Teisingiausia bausmė būtų maksimali – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Valdas Petras Meidus.

55 metų R. Zamolskis pripažintas kaltu dėl prieš du dešimtmečius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje įvykdytų itin sunkių nusikaltimų – dviejų vyrų itin žiaurių tyčinių nužudymų, pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų (tarp jų inkasatorius ir policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje) ir kitų nusikaltimų.

Daugelį metų vyras buvo ieškomiausias įtariamasis Lietuvoje.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ ties Gariūnais įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

jp.lt nuotr.

Dėl plėšimo R. Zamolskis nebuvo nuteistas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Tačiau pripažinus kaltu dėl pasikėsinimo į inkasatoriaus gyvybę, vyras jam turės sumokėti 30 tūkst. eurų.

Jis taip pat turės atlyginti žalą už sugadintą inkasatorių automobilį, nukentėjusiųjų gydymą, Viešojo saugumo tarnybai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turės atlyginti už išmokas pareigūnui, sugadintą uniformą ir t.t.

2001 m. birželį Vilniuje, prie Operos ir baleto teatro R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną, dabar žinomą režisierių Aleksandrą Špilevojų.

Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „Aro“ pareigūnų buvo nukautas, o A. Špilevojus buvo nesunkiai sužeistas.

Nuosprendis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

R. Zamolskio advokatė Eligija Norkienė yra sakiusi, kad ši byla turi būti nutraukta dėl senaties, pats R. Zamolskis siekė išteisinimo.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 metų rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai. Pats R. Zamolskis tikina, kad visada norėjo ir siekė, kad būtų perduotas Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikaltimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.