„Patėvis ikiteisminiame tyrime apklaustas specialiuoju liudytoju“, – pirmadienį per Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdį sakė vyriausiasis komisaras.

Jis tvirtino, kad gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką tirtas rimtai.

Kita vertus, jis pripažino, kad pats nukentėjusysis – mažametis – nebuvo apklaustas dalyvaujant psichologui.

„Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, tiek ir prokuroras, kuris organizavo ikiteisminį tyrimą, šiuo konkrečiu atveju nematė būtinumo apklausti vaiką. Jie vertino pateiktus duomenis, buvo apklausti liudytojai, apklausta aplinka, ir tiesiog priimtas procesinis sprendimas. (...) Buvo patikėta versija, kad vaikas susižalojo pats“, – sakė komisijos posėdyje dalyvavęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

D. Žukauskas teigė, kad vos gavus pranešimą apie galimą smurtą ir nuvykus į darželį berniukas nepatvirtino, kad buvo mušamas namuose. Jis neva pasakojo, kad patėvis jam perka mašinėlių, jie gerai sutaria. Tuo metu į darželį buvo atvykusi motina.

Pareigūnas pabrėžė, kad kitų duomenų apie galimą smurtą šioje šeimoje nebuvo – anksčiau nebuvo pranešimų nei iš darželio, nei iš kaimynų, nei iš artimųjų.

„Nepavyko nustatyti, kad vaikas buvo mušamas“, – sakė D. Žukauskas.

Policijos tyrėjas su prokuroru po aštuonių dienų nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pasak vyriausiojo komisaro, jie rėmėsi ir specialisto išvada, kad berniuko sužalojimai galėjo būti padaryti vaikui nugriuvus ir atsitrenkus į buką daiktą.

Tuo metu Kėdainių darželio, kurį lankė dabar jau miręs vaikas, auklėtoja Ilona Rusilienė pasakojo, kad pernai lapkričio 23 dieną berniukas jai pasakė, jog jį mušė patėvis.

Jeigu šiandien nėra vaiko, vadinasi, ne viskas buvo atlikta gerai.

„Jis pasakė vardą“

Pasak auklėtojos, atvestas į darželį keturmetis buvo liūdnas, o paskui pradėjo tyliai verkti. Verksmas truko ilgai, vaikas nesakė, kas nutiko, kol I. Rusilienė neaptiko gumbo vaiko galvoje.

„Jis pasakė vardą žmogaus, kuris jį mušė. Šitokioje situacijoje niekas nesumeluotų“, – teigė auklėtoja.

Po to auklėtoja apie galimą smurtą pranešė darželio direktorei, ši – policijai.

Tas pats berniukas praėjusią savaitę sunkiai sumuštas mirė ligoninėje. Čia jis atgabentas iš namų Kėdainiuose. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, vaiko motina suimta septynioms paroms, patėviui skirtas trijų mėnesių suėmimas.

„Jeigu šiandien nėra vaiko, vadinasi, ne viskas buvo atlikta gerai“, – apie situaciją kalbėjo policijos generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.

Kita vertus, jis sakė manąs, kad policijos pareigūnai atlikdami minėtą ikiteisminį tyrimą darbą padarė tinkamai.

L. Pernavas pranešė, kad vis dėlto Kėdainių policijoje atliekamas tarnybinis tyrimas, ar tikrai visas buvo padaryta.

„Mes išmokome pamoką po tragedijos, kai vaikai buvo į šulinį įmesti. Ką mes šiandien darome? Mes kalbame, kad policijos pareigūnų tikrai turi būti daugiau gatvėse, jie turi greičiau reaguoti į tokius įvykius, jie turi didesnį dėmesį telkti į nukentėjusį asmenį. Šiandien aš dar negaliu pabaigti policijos reformos. Kodėl? Didelis klausimas. Antra, mes siūlėme, kad tokios bylos būtų tiriamos daug operatyviau. Policija per metus tiria maždaug 80 tūkst. baudžiamųjų bylų, tokių baudžiamųjų bylų turime maždaug 10 tūkst., siūliau ir siūlau, kad tai turi būti prioritetas. Mes galime tokias bylas tirti daug greičiau, tačiau į tai neatsižvelgta“, – kalbėjo policijos vadovas.

Aš galvoju, kad reikia ne galvas kapoti, o spręsti problemas iš esmės.

„Jeigu mes ir toliau kalbėsime, ir šiandien girdėjau labai daug klausimų, kas atsakingas, kas atsakys, po kiekvieno tokio įvykio sugebame tik galvas kapoti. Aš galvoju, kad reikia ne galvas kapoti, o spręsti problemas iš esmės“, – tvirtino L. Pernavas.

Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška informavo, kad visoms prokuratūroms nurodyta peržiūrėti visus pernai nutrauktus arba atsisakytus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl smurto prieš vaikus. Vasario pabaigoje žada turėti šio patikrinimo rezultatus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnų nurodoma statistika, kad per metus Lietuvoje nukentėjo 1 tūkst. 500 vaikų, yra neteisingas. Anot jos, apklausos rodo, kad 50 proc. vaikų namuose yra mušami.