Lapkritį Vilniaus apygardos teismas buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus pripažino kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė daugiau nei 10 metų realią laisvės atėmimo bausmę.

Jie pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

V. Antonovas ir V. Baranauskas taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Po šio nuosprendžio abiejų nuteistųjų advokatai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.

„Prašau, kad būtų panaikintas nuosprendis. Aš manau, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti mano ginamojo kaltę. Šioje byloje buvo teisiama už akių, buvo procesas, kuriame ponas Baranauskas nedalyvavo. Jis niekada nedavė jokių parodymų, kaip jis vertina kaltinimą, kuris buvo pateiktas. Jo pozicija, ką jis galvoja, nebuvo žinoma nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teismas nagrinėjo bylą pagal tuos duomenis, kuriuos prokuroras surinko ir pateikė teismui.

Esant tokiai situacijai gynėjas, kuris paskirtas dalyvauti procese, privalo susipažinti su tais duomenimis ir įvertinti juos be kliento, negalėdamas sužinoti, kokia jo pozicija. Bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti liudytojai, ištirti dokumentai. Mano nuomone, tų duomenų, kurie buvo ištirti, neužtenka teigti, kad ta veika, kuria kaltinamas V. Baranauskas, jis ją padarė“, – Eltai V. Baranausko advokatė Alfreda Pūkienė. Pats V. Baranauskas su ja susisiekti niekada nebandė.

V. Antonovo advokatė Rūta Danutė Paltarokaitė taip pat apskundė nuosprendį.

„Aš nesutinku su nuosprendžiu, manau, kad jis ne visai yra pagrįstas. Manau, kad byloje nėra tokių įrodymų, kad jį nuteisti“, – Eltai sakė gynėja.

Už akių nuteisti asmenys turi teisę dar patys pateikti apeliacinį skundą.

Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstosi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Abiem kaltinamiesiems teisme atstovavo valstybės skirti advokatai.

Didelės apimties nuosprendis šiuo metu verčiamas į rusų kalbą ir jį ketinama siųsti į Rusiją, ši šalis žinoma kaip paskutinė žinoma nuteistųjų gyvenamoji vieta.

Nuteistiesiems skirta po 10,6 metų laisvės atėmimo

Vilniaus apygardos teismas abiem nuteistiesiems skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė Generalinė prokuratūra – po 10,6 metus laisvės atėmimo.

„Antonovas, būdamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu kartu su akcininku, valdybos pirmininku Raimondu Baranausku ir administracijos vadovu, organizavo ir pasisavino bankui priklausančią turto pasisavinimą, bendra pasisavinto turto suma sudaro 509 milijonus 813 tūkstančių 292 eurus ir 60 euro centų. Padaryta žala „Snoro“ kreditoriams – 466 milijonai 675 tūkstančiai 691 euras 77 centai”, – skelbiant nuosprendį sakė bylą nagrinėjęs teisėjas Gintaras Dzedulionis.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir truko ilgą laiką.

„Pasisavintas turtas buvo rodomas kaip esantis vietoje ir banko „Snoras“ žinioje“, – sakė teisėjas.

Pasak teisėjo, V. Antonovas ir R. Baranauskas, sąmoningai blogai valdydami banką, kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino didelės vertės 509 milijonų 813 tūkstančių eurų sumą.

„Lietuvos bankas kaip prižiūrinti institucija inspektuodavo privačius bankus, „Snoro“ bankas buvo ne išimtis – kasmet buvo surašoma inspektavimo pažyma ir surašomi įvairūs trūkumai. 2011 metais pasikeitus banko vadovybei, į tuos trūkumus buvo pažiūrėta pakankamai kategoriškai, buvo pareikalauta parodyti, kur tie pinigai yra. Banko „Snoras“ viceprezidentas Naglis Stancikas, vykdydamas Antonovo ir Baranausko nurodymus, vyko į Ciurichą, ėjo į tuos bankus, kur turėjo būti pinigai ir prašė iš jų pažymų. Pažymų turinys buvo neutralus, kad pervestas turtas, nurodoma, kieno sąskaitose jis yra ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo įkeistas, būdavo pateikiama tokiu būdu, kad turtas yra“, – sakė teisėjas. 

N. Stancikas iš šių pažymų panaudodavo sakinį, kad turtas neįkeistas, jo naudojimas neapribotas, šį sakinį įklijuodavo į pažymą, po to persiųsdavo R. Baranauskui, o šis tokius duomenis pateikdavo Lietuvos bankui.

Nepasitikėdama teikiamais duomenimis, tuometinė Lietuvos banko vadovybė kreipėsi į Šveicariją, į jų bankų priežiūros instituciją ir paprašė pateikti duomenis apie jų bankuose esančius „Snoro“ pinigus. Buvo gautas atsakymas, kad „Snoras“ Šveicarijos bankuose turto neturi.

„Paskelbus moratoriumą, Lietuvos bankas suvedė galus – surinko visą medžiagą, gavo informaciją iš Šveicarijos bankų, iš Austrijos, Vokietijos ir specialistai padarė išvadą, kad bankas „Snoras“ yra nemokus, kad jo turtiniai įsipareigojimai viršija turimas realias lėšas. Bankas pripažintas nemokiu paskelbtas bankrotas“, – apie byloje nustatytas aplinkybes pasakojo teisėjas.

Pasak teisėjo, baigiantis bylos tyrimui vienas iš Šveicarijos bankų pripažino, kad „Snoras“ patyrė žalą ir dėl jų organizacinės veiklos trūkumų ir geranoriškai atlygino 105 mln. eurų.

V. Antonovas pripažintas kaltu dėl 8 nusikaltimų.

„Visos ištirtos bylos aplinkės rodo, kad būtent Antonovas buvo nusikalstamų veikų pagrindinis organizatorius“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis.

Abu kaltinamieji teismo salėje taip ir nepasirodė, nuo 2011 m. jie yra ieškomi policijos, 2011 metų lapkričio 16-ąją nacionalizuotam „Snorui“ gruodį buvo iškelta bankroto byla.

Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai.

V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių buvo pateikti kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo

ELTA primena, kad V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių buvo pateikti kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

„Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros ir FNTT surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat manoma, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln. eurų nuostolis“, – perduodama bylą teismui skelbė prokuratūra.

Rusija Lietuvos generalinei prokuratūrai buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą. Kaip skelbta anksčiau, V. Antonovas yra Rusijos pilietis.

Vilniaus apygardos teismas yra gavęs dokumentus iš advokato, kreipimesi nurodomi dokumentai, kad V. Antonovui Maskvoje buvo taikoma liudytojų apsaugos programa. Pasibaigus apsaugos taikymo laikotarpiui, kitą dieną asmuo dingo.

V. Antonovo tėvas kovo mėnesį kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, darydamas prielaidą, kad jo sūnus gali būti nužudytas. Tas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas. Spalį tėvas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo sūnų mirusiu.