Iš 12 mln. eurų daugiau kaip 8 mln. eurų galbūt buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Kaip pranešė teismas, kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams asmenims: keturiems Lietuvos piliečiams, tarp jų – Mindaugui Žalimui, gimusiam 1974 metais, jo sūnui Martynui Žalimui, gimusiam 1994 metais, Latvijos piliečiui Agniui Andersonui, taip pat juridiniam asmeniui – bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“. Jos naudai ir galėjo būti daromos nusikalstamos veikos. 

Antradienį pradėtoje byloje nagrinėjami kaltinimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, dokumento suklastojimo, jo panaudojimo arba realizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, įmonės neteisėtos veiklos.

Teisiamajame posėdyje teismas išsprendė proceso dalyvių prašymus, valstybinis kaltintojas pradėjo skaityti kaltinamąjį aktą. Artimiausiame teisiamajame posėdyje prokuroras tęs kaltinamojo akto skaitymą. Byloje paskelbta pertrauka.  

Kaip nurodoma byloje, vienas iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorius, Mažeikių gyventojas, M. Žalimas anksčiau teistas trylika kartų, tarp jų ir už finansinius nusikaltimus. Teisėsaugai šis asmuo žinomas nuo 1994 metų. Nusikalstamos veikos šioje byloje galėjo būti daromos 2014–2016 metais. Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota ne viena netikrų sandorių grandinė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.

Per tyrimą paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galbūt vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, jo   sūnus, kiti asmenys.

Organizuota grupė, kaip įtariama, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos valstybės biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys.

Atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis buvo atsikratoma taip ir nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus – į apskaitą įtraukiant neįvykusius tarpusavio sandorius, apgaulingai tvarkant juridinių asmenų apskaitas.

Pagrindinis organizatorius, kaip įtariama, naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis – neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, brangiojo metalo, kavos, kt. iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių  27 lietuviškų, latviškų, lenkiškų įmonių, vienos čekiškos ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.

Bylos duomenimis, latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, po to šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam.

Bylos duomenimis, 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė daugiau kaip 8 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį savo reikmėms galėjo užvaldyti pagrindinis kaltinamasis.

Kaip nurodoma byloje, bendrininkų grupė veikė organizuotai, kurios nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis – pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus. Organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles.