Prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų nusikaltimų 1991 metais ir ketina perduoti bylą teismui, kad jie galėtų būti teisiami už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą Rusija atsisako išduoti Lietuvai. Jie įtariamaisiais pripažinti teismo nutartimi.

„Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę“, - sakoma prokuratūros pranešime spaudai.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas gali būti teisiami pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ir jų turto apsaugos pažeidimą.

Minėtiems nusikaltimams senatis netaikoma, jie priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Anot prokuratūros, pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos susižinojimo institucijas.

„Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse numatytas šios šalies susižinojimo institucijas“, - informavo Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros teigimu, prieš dvejus metus įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius teisti už akių, negalint jų apklausti.

Anksčiau prokuratūros atstovai BNS yra sakę, kad B.Makutynovičius bei V.Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991 sausio 11-osios iki 1991 rugpjūčio 25 dienos. Įtariamiesiems išduoti Europos arešto orderiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.