- LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ar žinojote: pirmasis lietuvis kardinolas mirė ir palaidotas Romoje
Taip jau susiklostė, kad žymiausio Lietuvos reformato Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs ne tik tuoj po tėvo mirties perėjo į Katalikų bažnyčią, bet ir paliko joje ryškų pėdsaką. Vyresnysis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis išsiruošė į piligriminę kelionę po Šventąją Žemą, kurią aprašė visoje Europoje pagarsėjusioje knygoje „Kelionė į Jeruzalę“.
Jaunesnis brolis Jurgis Radvila pradėjo bažnytinę karjerą ir tapo Vilniaus, vėliau – Krokuvos vyskupu ir pirmuoju iš Lietuvos kilusiu kardinolu. Du kartus dalyvavo renkant popiežius, o dar labiau pasireikšti bažnytinėje veikoje sutrukdė tik ankstyva mirtis.
Tuo metu Bažnyčioje jau egzistavo paprotys švęsti Jubiliejinius metus. 1600 m. Romoje vėl buvo rengiamos didelės iškilmės. Į Amžinąjį miestą išsiruošė ir kardinolas Radvila. Kunigaikščio iš Lietuvos pasirodymas su prašmatnia palyda neliko romiečių nepastebėtas. Tačiau dar didesnio susidomėjimo susilaukė tragiška apsilankymo pabaiga.
Romos laikraščiai detaliai aprašė kardinolo ligą ir mirtį. Radvilos likimu asmeniškai rūpinosi popiežius. Pasak nepatikrinamo gando, po mirties jis net pageidavo įsigyti vieną akmenį, po skrodimo rastą kardinolo kūne.
Jurgis Radvila buvo palaidotas neseniai Romoje pastatytoje ir pirmu barokiniu statiniu laikomoje Jėzaus vardo bažnyčioje. Jo paskutinio poilsio vietą žymi paminklinė lenta, kurioje vaizduojamas Radvilų giminės herbas. Išlikusi iki šios dienos, ji yra viena svarbiausių lituanistinių vietų Romoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kretingiškius džiugino teatr...
-
Jonavoje įžiebta Kalėdų eg...
-
Benediktinės Kaune jau 400 me...
-
Klaipėdos Kalėdų eglės ...
-
J.Šmitienės eglutės įžieb...
-
Laisvės partijos suvažiavima...
-
Benediktinių 400 jubiliejus...
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorėKlaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtosNuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinioAnkstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. KimSapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karąGreta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimąDaugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...