- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno garsiausių lietuvių dailininkų Antano Samuolio kūrybą studijuoja dailės studentai, jo atminimui rengiamas pleneras. Tačiau didžiąją dalį jo kūrinių saugančiame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje A.Samuolio drobės visuomenei neprieinamos.
„Muziejaus pastatas V.Putvinskio gatvėje, kuriame paprastai eksponuojami ir A.Samuolio, ir kitų garsių tarpukario dailininkų darbai, šiuo metu remontuojamas“, – tokį atsakymą iš muziejininkų išgirsta kiekvienas, pasiteiravęs, kodėl vieno pirmųjų Lietuvos ekspresionistų kūryba jau kuris laikas įkalinta muziejaus fonduose.
Žinomas Kauno dailininkas Eugenijus Varkulevičius įsitikinęs, kad panašų atsakymą iš muziejininkų kauniečiai išgirsta pastaruosius 20 metų. „Prieš man išvažiuojant į Vokietiją, 1990 m., muziejaus direktorius, paklaustas, kodėl A.Samuolio kūriniai neeksponuojami, sakė: remontas, ir dabar tą patį sako. Keista, kad abejotinos vertės A.Miškinio kolekcijai nuolatos eksponuoti nacionaliniame muziejuje vietos atsiranda, o A.Samuoliui, antram pagal svarbą po M.K.Čiurlionio lietuvių dailininkui – ne. Su tokiu požiūriu, mūsų muziejininkai ir daro Kauną kultūrine provincija“, – rėžė E.Varkulevičius.
„Netiesa, kad A.Samuolio kūrybos Kaune pastaruosius 20 metų nematyti. Kas nevaikšto į muziejus, tas ir nemato“, – atkirto M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jis pripažino, kad kai kurios nuolatinės parodos šiuo metu muziejuje neveikia – dėl to esą kalta muziejaus pastato V.Putvinskio gatvėje rekonstrukcija. „Dvejus ar trejus metus ekspozicinė pastato pusė neveikia. Bet, kai uždarėme ekspozicijas čia, kitoj pastato pusėj – ten, kur eksponuojamas M.K.Čiurlionis – buvom parengę laikiną, tiesa, mažesnę, tarpukario dailės ekspoziciją“, – šioje ekspozicijoje, pasak muziejininko, buvo galima išvysti ir keletą A.Samuolio darbų. Laikinoji ekspozicija buvo uždaryta prieš mėnesį.
Kiek dar laiko Kaune nebus galima išvysti vieno iš lietuviškojo ekspresionizmo pradininkų darbų, O.Daugelis negalėjo pasakyti: „Kai baigsis remontas, tada ir atidarysim. Vieną salę ruošiamės atidaryti rugsėjui – ten turėtų įsikurti bienalės „Judanti tekstilė“ parodos. Toliau prognozuoti sunku, nes mes negauname tiek pinigų, kiek reikia remontui pabaigti.“
Kol A.Samuolio drobės dulka užrakintos muziejaus fonduose, būtų puiki galimybė garsiojo ekspresionisto parodas surengti Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose miestuose. Tačiau Kauno muziejininkai tokių minčių nepuoselėja. „Nesame gavę užklausimų tokiai parodai. Lietuvos dailės muziejus patys turi ir A.Samuolio, ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų darbų. Jie turi 10 kartų daugiau, nei vienu metu sugeba parodyti“, – tikino O.Daugelis.
Į klausimą dėl galimybių tarpukario lietuvių dailę laikinai eksponuoti Paveikslų galerijos salėse, kuriose jau keletą metų eksponuojama A.Miškinio kolekcija, O.Daugelis atsakė: „Čia jau reikėtų kaip kokiem čigonam tarabandintis. Mes gi evakuacijos sąlygoms gyvenam – kai kuriose salėse mūsų fondai sudėti. Be to, per tuos remontus mes vis kraustomės ir kraustomės. Darbo – kur kas daugiau, o nuo to nei darbuotojų padaugėjo, nei jų atlyginimai išaugo.“
A.Samuolis (1899–1942) – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos ekspresionistų. Pagal reikšmingumą Lietuvos dailei A.Samuolio kūryba lyginama su Kristijono Donelaičio „Metais“ literatūroje. Kartu su kitais „Ars” grupės nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu A.Samuolis padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų kūryba, darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms. Jų drobės buvo pagrindinė tapybos mokykla dailės studentams sovietmečiu, kai kelias į Vakarų muziejus ir galerijas buvo uždarytas. Nuo tuberkuliozės anksti miręs A.Samuolis darbų paliko labai mažai – dar visai neseniai buvo žinoma mažiau kaip 60 jo kūrinių. Dauguma jų saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (31, tarp jų – garsioji „Moteris geltonu rūbu“, nemažai natiurmortų, portretų) ir Lietuvos dailės muziejuje (7), kiti patekę į privačius rinkinius arba apie jų buvimą težinoma iš paminėjimų spaudoje, reprodukcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...