- Domantė Slavinskaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje baigėsi. Iš viso surengta 300 pasirodymų, juose dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio kūrėjų ir atlikėjų. Lietuva tokiu mastu užsienyje save pristatė pirmą kartą. Organizatoriai atskleidė, kuo Lietuva sužavėjo prancūzus.
Lietuvos sezoną Prancūzijoje užbaigė būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo koncertas. Jis vyko Paryžiaus moderniojo meno muziejuje.
Daugiau nei 80 Prancūzijos miestų ir miestelių turėjo galimybę susipažinti su Lietuva. Per tris mėnesius, kelių šimtų parodų ir renginių pagalba, siekta suartinti šias dvi šalis.
„Pirmiausia, tai yra apie pažinimą. Tam, kad galėtum kažką daryti kartu, dirbti kartu, reikia sužadinti vaizduotę, sužadinti smalsumą. Sezonas labai ryškiai prisidėjo prie to, kad, pirmiausia, mes pažintume vieni kitus“, – šnekėjo Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Prancūzai susipažino ir su Lietuvos istorija.
Mes atradome Lietuvos istoriją, kūrybiškumą, patirtus iššūkius.
„Mūsų nepriklausomybės istorija, kartu mūsų tragiška istorija, nuo Sibiro tremčių, Holokausto nusikaltimų iki išgyvenimų per visas okupacijas“, – nurodė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.
„Mes atradome Lietuvos istoriją, kūrybiškumą, patirtus iššūkius. Supratome, kad dalinamės tomis pačiomis vertybėmis ir turime tuos pačius iššūkius, todėl Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje suartino žmones“, – kalbėjo Prancūzų instituto vadovė Ewa Nguyen Binh.
Organizatoriai drąsiai teigia, kad tikslas pasiektas – mūsų istorija prancūzus tikrai sudomino.
„Ne visi giliai žinojo apie mūsų istoriją. Jiems buvo labai įdomu matyti mūsų troškimą gyventi laisvai, būti nepriklausomiems, nes ir prancūzams laisvė yra labai didelė vertybė“, – pabrėžė A. Pranckevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ne tik apie praeitį, bet ir apie dabartį, Lietuvos sezonas Prancūzijoje skirtas parodyti ir šiuolaikinę Lietuvą, atskleisti, kaip sparčiai Lietuva žengia meno, inovacijų, lyčių lygybės srityse.
„Esame turtingi istorija, bet esame turtingi ir dabartimi. Ypač tai, kad dauguma menininkų, kurie čia atvykę buvo į Prancūziją, yra jauni žmonės, jauni kūrėjai, daugelis jų yra moterys. Tai parodė tos šiuolaikiškos Lietuvos įvaizdį“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje.
Organizatoriai atskleidžia, kad čia dar ne pabaiga. Lietuvos sezonui Prancūzijoje pasibaigus, planuojama toliau bendradarbiauti.
Lietuvos nacionalinis muziejus ir MO muziejus jau žada su Prancūzijos menininkais rengti bendras parodas. Anot organizatorių, svarbu tęsti pradėtus darbus ir toliau finansuoti gilesnį abiejų šalių pažinimą.
„Kai kurios organizacijos ėmėsi planavimo perkelti programas atgal į Lietuvą arba tęsti bendradarbiavimą keletą metų“, – teigė Lietuvos Sezono Prancūzijoje komisarė Virginija Vitkienė.
Programos metu įgyvendinta daugiau nei 130 kultūros partnerysčių tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Prancūzijoje įvairios šalys savo kultūrą pristato jau 30 metų. Lietuva tokiu mastu užsienyje save pristatė pirmą kartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Flanagano romanas „7-asis klausimas“ – apie naikinimą, mokslą, atmintį ir svajones
Richardas Flanaganas – australų rašytojas, pasaulinės literatūros garsenybė, kurio kūriniuose dažnai nagrinėjamos istorinės ir moralinės temos. Jo kūriniai neapsiriboja tik pasakojimu apie individualių žmonių likimus, bet apima visos ...
-
Išskirtiniai Vilniaus miesto ansamblio NIKO 2024-ieji ir paskutinysis šių metų koncertas Kaune
Šiemet Vilniaus miesto ansamblis NIKO savo biografiją papildė ne vienu reikšmingu įrašu. Jau beveik du dešimtmečius Europoje koncertuojantis ansamblis 2024-aisiais pasirodė ir didžiosiose Europos scenose. C...
-
Po pasisakymų apie rusišką kultūrą Birutis pasijuto puolamas: kliuvo ir šeimai17
Po pastarąją savaitę viešojoje erdvėje kilusių diskusijų apie rusų kultūrą, naujasis ministras Šarūnas Birutis jaučiasi puolamas. Politikas neatmeta, kad dalis socialiniuose tinkluose atsidūrusių komentarų jo atžvilgiu galėjo būt...
-
Prezidentūros kieme – koncertas: pasirodys Vokietijos karinio orkestro pučiamųjų ansamblis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia visus vilniečius ir miesto svečius į advento ir kalėdinių giesmių ciklo „Kalėdų skambesys atviroje Prezidentūroje“ koncertą. ...
-
Albume – madingas Kaunas: fotografijos yra tarsi gyvi istorijos liudininkai1
Lietuvos aukso amžius ir Kauno, kaip Lietuvos Respublikos sostinės, suklestėjimas – visa tai tilpo unikaliame albume apie art deco pasaulį. ...
-
I. Jackevičiūtė: teatras vaikams nėra paprastesnė suaugusiųjų meno versija
„Spektakliai vaikams nėra tiesiog paprastesnė suaugusiųjų teatro versija“, – sako režisierė Ieva Jackevičiūtė. Prieš trejus metus kartu su vyru Raimondu Kleziu įkūrusi išskirtinai kūdikiams, vaikams ir paaugliams ski...
-
S. Nėries atminimas neblėsta?10
Tėvynės mylėtoja ar išdavikė, Sovietų Sąjungos kolaborantė ar režimo auka? Tokie epitetai skamba kalbant apie Lietuvos poetę Salomėją Nėrį. Minint 120-ąsias jos gimimo metines, klaipėdiečiai susirinko ją prisiminti, paskaityti eilėra&s...
-
Knygų klaipėdiečiai laukia net ir eilėse
Skaitymo entuziastai mėgstamas knygas gali rasti beveik visose miesto bibliotekose. Tačiau populiariausias gauti nėra taip lengva. Vienoje uostamiesčio bibliotekoje kai kurių knygų laukia beveik pusšimtis skaitytojų. Kartais tas laukimas užtrunk...
-
Žiūrovams – po porciją paauglystės dramų ir svajonių
Šis sienos paveikslas ir užrašas jame pasitinka Kauno kamerinio teatro žiūrovus jau ilgą laiką, tačiau būtent prieš šį spektaklį sumaniau jį nufotografuoti. Ir perfrazuoti (aš tikrai žinau, kad niekada negyvenau ta...
-
Kauno „šaipokas“ A. Dabulskis7
Ei, bičiuli mielas Dainą trauk smagiai Kad skambėtų Kaunas Linktų ąžuolai ...