- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą pasiekė garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo Wojciecho Gersono paveikslas "Lietuvos krikštas", kurio istorija ne mažiau įspūdinga nei jis pats: pastarąjį kartą viešumoje darbas buvo eksponuojamas daugiau nei prieš 120 metų.
Lietuvą pasiekė garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo Wojciecho Gersono paveikslas "Lietuvos krikštas", kurio istorija ne mažiau įspūdinga nei jis pats: pastarąjį kartą viešumoje darbas buvo eksponuojamas daugiau nei prieš 120 metų.
Svarbi vizualizacija
Žinomas dailininkas W.Gersonas (1831–1901) paveikslą sukūrė 1889-aisiais, praėjus porai metų po plačiai minėto Lietuvos krikšto 500-ojo jubiliejaus. Šis kūrinys yra laikomas viena svarbių meninių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo istorinių vizualizacijų.
Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jano Dlugošo informacija.
Drobė išsiskiria monumentaliais matmenimis (beveik 4 x 7 m), reta monochromine tapyba, kompozicijos kompleksiškumu, vaizduojamų scenų ir personažų gausa, simboliniais ikonografiniais akcentais, istoriniais siužetais ir jų interpretacijomis.
W.Gersonas, studijavęs Varšuvoje, Sankt Peterburge bei Paryžiuje ir savo kūryboje neretai atsigręždavęs į lietuviškus motyvus, buvo ir yra lyginamas su kitu žymiu lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovu Janu Mateika, taip pat žadinusiu ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautinį atgimimą nelaisvės metais, stiprinusiu valstybinės tradicijos istorinę atmintį ir nacionalinį pasididžiavimą.
Jo paveikslas "Lietuvos krikštas" aktualina Lietuvos ir Lenkijos, šių tautų istorinius saitus, verčia apmąstyti bendros istorijos ir bendro paveldo interpretacijas, šiandienių Europos valstybių sambūvį ir Lietuvos bei Lenkijos ryšių aktualijas.
Įvykio svarba
Lietuvos krikšto 630 metų sukakties proga rengiama paroda siekiama prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – 1387 m. katalikišką krikštą, dėl kurio Lietuva tapo viena iš Dievo tautų ir buvo įvesta į lotyniškojo Vakarų pasaulio civilizacijos erdvę.
Tai lėmė Lietuvos valstybės ir kultūros raidos europinį kontekstą. Šis Lietuvos apsisprendimas turi ir šiandien aiškiai matomus gyvo tikėjimo, europinės meninės, kultūrinės, politinės bei mentalinės tradicijos ženklus: Gotikos, Renesanso, Baroko paveldą, sakralinės dailės klodus, demokratijos idėjas, žmogaus teisių ir laisvių sampratą bei kitas laisvojo pasaulio vertybes.
Paveikslo legenda
100 metų paveikslas buvo laikomas dingusiu, todėl jis nėra plačiau žinomas ir nėra pakankamai ištyrinėtas. Tad Valdovų rūmų muziejuje vykstanti paroda – puiki proga prisiminti kiek primirštą kūrinį.
Pastarąjį kartą parodoje paveikslas rodytas 1890 m. Los Andžele (JAV). Prieš kelerius metus jis buvo atrastas ir grąžintas į Lenkiją, dabar nuolat bus eksponuojamas Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje Varšuvoje.
Parodą lydi paskaitos
Vieno paveikslo parodą lydi ir plačiajai visuomenei skirti renginiai, kuriuose galima plačiau susipažinti su lenkų tapybos klasiku bei Lietuvos krikšto aplinkybėmis bei reikšme.
Spalio 13 d. vakarą istorikas Eimantas Gudas pakvies į paskaitą "Voicecho Gersono paveikslas "Lietuvos krikštas": realybė ir fikcija".
Lapkričio 2 d. rengiamas edukacinis koncertas "Bažnytinio choro samprata, misija ir raida Krikščionių bažnyčios apeigose". Dalyvauja choras "Ąžuoliukas".
Lapkričio 21 d. viešoje paskaitoje "Voicechas Gersonas ir lietuviški motyvai dailininko kūryboje" dalyvauja dailės istorikė Rita Lelekauskaitė, istorikas dr. Vydas Dolinskas.
Renginių ciklo pabaigoje – gruodžio 8 d. viešas pokalbis "Lietuvos krikštas: prasmės, reikšmės, plotmės". Dalyvauja dailės istorikė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, istorikai Vilniaus universiteto proferosius dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorijos instituto dr. Darius Baronas, dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), dr. V.Dolinskas.
Į renginius kviečiama registruotis internetiniame tinklalapyje.
Kas? Paroda "Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas".
Kur? Valdovų rūmuose (Vilniuje).
Kada? Veikia iki gruodžio 10 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karališkas Klaipėdos festivalio akcentas: „Ugnies ir vandens muzika“ su ugnies fakyrų pasirodymu
Rugpjūčio 14 d., 21.30 val., senajame elinge bus pristatyta IV-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, užversianti programa „Ugnies ir vandens ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 29–rugpjūčio 4 d.
Liepos 29 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus: 8.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų“. Liepos 30 d. Senoji Zapy&s...
-
Lietuvos ambasadoje Paryžiuje – išskirtinė paroda minint lietuvių olimpinio debiuto šimtmetį13
Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvo...
-
Mirė garsus vokiečių kompozitorius W. Rihmas
Wolfgangas Rihmas, vienas įtakingiausių pokario kartos vokiečių kompozitorių, mirė penktadienį, sulaukęs 72 metų, pranešė jo žmona. ...
-
Bokštas laukia kūrėjo: tituluoto menininko darbai miestą puošia ne vieną vasarą3
Išskirtinio kūrybiškumo siela, ilgametis Jūros šventės dailininkas klaipėdietis Anatolijus Klemencovas, ne vieną vasarą miestą puošęs įsimintinomis skulptūromis, ženklų pėdsaką kartu su savo sūnumis Romanu ir Ilja pal...
-
Rašytoja S. Poisson: man nėra savaime suprantamų dalykų
„Vertinu literatūrą, kuri apnuogina, prisikasa iki šaknies, prapjauna skaudamą pūlinį“, – sako rašytoja Sara Poisson. Nepatogių temų autore vadinama kūrėja išleido naujausią savo romaną „Šito gyven...
-
Aktorė E. Rimšelė: geriausias sprendimas – keisti dalykus, kurie netenkina
Prieš dešimtmetį teatro duris užvėrusi aktorė Eglė Rimšelė tuo metu nė neįtarė, kad tai bus geriausias sprendimas jos gyvenime. Teatrą moteris iškeitė į fotostudiją, kurią padedama artimųjų įsirengė savo namuose. F...
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai5
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
S. Tatzas: kolekcionuoti meną – ne tik turėti, bet ir jį rodyti1
Alytuje gimęs, Niujorke gyvenantis žinomas kineziterapeutas, meno kolekcininkas Shmuelis Tatzas – ryški ir įsimintina asmenybė. Jo domėjimasis litvakų (iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų) daili...