- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį, prieš šventinį Velykų savaitgalį, neretai elektroniniu ar paprastuoju paštu ima plaukti velykiniai sveikinimai iš verslo partnerių ar šiaip nesusipratusių asmenų. Toks veiksmas mažai ką bendro turi su Šv. Velykomis, nes Didysis penktadienis krikščioniškam pasauliui yra liūdniausia metų dieną – Jėzaus Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo diena.
Remiantis Naujojo Testamento evangelijomis, Didįjį penktadienį nukryžiuotas ir kančiose kabėjęs maždaug tris valandas, 15 val. dienos Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus. Minint Kristaus kančią ir jo paskutinę kelionę į Golgotos kalną, kur nukryžiuotas mirė, daugelyje bažnyčių rengiama Kryžiaus kelio procesija.
Tradiciškai Kristaus mirties valandą iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos prasidės Kryžiaus kelio procesija į Trijų kryžių kalną. Malda, giesmės ir Kryžiaus kelio stotyse skaitomi apmąstymai tikintiesiems primins žmonijos išgelbėjimo kainą.
„Kristus laisvanoriškai atiduoda save už mus visus. Visuose Didįjį penktadienį skaitomuose mąstymuose atsiskleidžia Jo kilnumas, pati intencija ir tikėjimas prisikėlimu. Taip pat atsiskleidžia žmogaus tragedija – koks vis dėlto menkas yra žmogus kada jis pavirsta žvėrimi, kitą kankina, išduoda, nekenčia. Kankinant Kristų buvo tikimasi, kad Jis kažką prakeiks, grasins, nekęs, kažkam bausmes siūlys. Nesulaukė. Kristaus nusiteikimo kančia nepakeitė, Jis ir mirdamas sakė: „Tėve, pasigailėk jų, nes jie nežino ką daro“. Iš tikrųjų nežino, nes rodydamas savo galią, kitą žemindamas, trypdamas, niekindamas žmogus gali nuoširdžiai galvoti, kad yra pranašesnis. Iš tikrųjų taip jis parodo savo nepaprastą menkumą“, – pabrėžė kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.
Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos. Liturgija prasideda tyliu kunigų ir patarnautojų atėjimu prie altoriaus. Kunigas gulasi veidu žemyn prieš kryžių. Ši apeiga žymi žmogaus nusižeminimą bei Bažnyčios liūdesį ir skausmą.
Didysis penktadienis visiems tikintiesiems yra privaloma atgailos diena, pažymima pasninku ir abstinencija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...