- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Michelis Foucault – vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų ir istorikų, postruktūralizmo atstovas, padaręs didžiulę įtaką filosofijos, literatūros kritikos, istorijos, politikos, sociologijos ir kitų humanitarinių, socialinių mokslų srityse. Jo veikalai plačiai pripažinti, išversti į daugybę pasaulio kalbų, aktualūs ir skaitomi ne tik mokslininkų, bet ir platesnio skaitytojų rato. Lietuviškai išleisti kūriniai: „Disciplinuoti ir bausti“ (1999), „Seksualumo istorija“ (1998), „Diskurso tvarka“ (1998).
2020-ųjų vasario mėnesį planuojama išleisti M. Foucault knygą „Tiesa ir teisinės formos“ („La vérité et les formes juridiques“, 1973 m.). Knygoje pateikiamos penkios itin reikšmingos autoriaus paskaitos iš jo veikalo – „Dits et écrits“ II tomo („Raštai ir pasisakymai“ II), kuriame siekiama apmąstyti pažinimo formas, žinių sferas ir pažįstantįjį subjektą kaip istoriškus, nuolatos besiformuojančius iš visuomenę sudarančių socialinių praktikų daugio.
Šis veikalas priešinasi socialiniuose moksluose vyraujančioms teorinėms tendencijomis, kurios vienu ar kitu būdu supranta pažįstantįjį subjektą, pažinimo formas arba objektus kaip iš anksto duotus ir nekintančius. Foucault tiria Vakarų pasaulio teisines praktikas kaip vieną iš būdų, kuriuo visuomenė gamina įvairias subjektyvumo ir pažinimo formas, įvairius subjekto ir tiesos ryšius.
Knygos pradžioje prancūzų filosofas aptaria bendrą šio tyrimo problematiką ir metodologiją. Savo tyrimo metodą M. Foucault kildina išskirtinai iš Nietzsche's perspektyvistinio mąstymo – siekio suvokti pažinimą kaip sukurtą, istoriškai ir atsitiktinai susiformavusį, o ne kaip kylantį iš žmogiškosios prigimties. Taip pat M. Foucault analizuoja Sofoklio Edipą, kaip vienos specifinės tiesos gaminimo formos – tyrimo – kilmės vietą.
Knygos rengėjų nuotr.
Nors Sofoklio dramoje tyrimas pasirodo kaip teisinė graikų visuomenės praktika, tačiau šis tiesos gaminimo būdas taip pat tampa vyraujančia XV–XVIII a. Vakarų filosofijos praktika ir pažinimo forma. Remdamasis filosofų Deleuze'o ir Guattari knyga „Anti-Oidipas“, šioje paskaitoje Foucault oponuoja Freudui, perkeldamas Oidipo analizę iš individo psichinės struktūros į socio-politinę plotmę.
Antroje knygos dalyje M. Foucault tiria dviejų teisinių praktikų, dviejų tiesos gaminimo būdų priešpriešą Viduramžių visuomenėje – priešpriešą tarp tyrimo ir išbandymo. Dviejose paskutinėse paskaitose filosofas analizuoja naujos, modernios pažinimo formos – patikrinimo susiformavimą, ja grįstų pažinimo sferų – sociologijos, psichiatrijos ir kt. – atsiradimą, o taip pat patikrinimo vaidmenį kapitalistinės visuomenės susiformavime ir stabilizavime.
Knygos pabaigoje prancūzų filosofas aptaria XVIII a. pab. ir XIX a. pr. vykstantį disciplinarinės visuomenės formavimąsi ir įkalinimo praktikų atsiradimą. Tai, ką vėliau, 1975 m. apmąstys viename iš reikšmingiausių savo veikalų „Disciplinuoti ir bausti“. Filosofas pabrėžia šiuolaikinėje visuomenėje vis dar vyraujančių disciplinarinių praktikų vaidmenį ir jų atotrūkį nuo modernios teisinės teorijos.
„Tiesa ir teisinės formos“ – vienas svarbiausių tekstų, norintiems geriau suprasti Foucault filosofinį palikimą, bei anksčiau lietuviškai pasirodžiusiose knygose „Diskurso tvarka“ ir „Disciplinuoti ir bausti“ plėtojamas idėjas ir autoriaus filosofinio mąstymo kontekstus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...