Paroda

Gėlėmis pražydęs ruduo

Tapytojos Linos Jonušaitės draugai jau penkerius metus žino, kur pakvies pirmasis rugsėjo antradienis. Tądien visi, metę visus darbus, skubėjo į dailininkės parodos atidarymą. Ši graži tradicija išliko ir šiemet - dailės salone “Paletė” klaipėdietės L. Jonušaitės “Vasaros žiedų” paroda ir šįsyk atidaryta antradienį.

Į ją susirinkę tapytojos gerbėjai džiaugėsi iš paveikslų žvelgiančiais spalvingais gėlių žiedais, nostalgiškai nukeliančiais į vasarą. Šios dailininkės kūrybą menotyrininkė Jovita Skolevičienė komentavo: “Stebint Linos darbelius norėtųsi sakyti: “Be pozos, be karūnos”. Nes ji dirba nesižvalgydama į nieką, į jokius “-izmus”, tik tai, ką jai širdis kužda. Reikšminga, kad iš viso reginio išskiriamas tik fragmentas, tačiau jis dailiai užbaigiamas”. Neseniai savo darbus pristačiusi Graikijos sostinėje Atėnuose dailininkė tikina, kad gėlių tapymas - dar ne pabaiga.

- Koks buvo jūsų kelias į tapybą?

- Pati pradžia buvo dailės mokykla. Daug davė tapybos mokytoja Renata Lūšis, kuri labai mane sudomino. Iš pradžių tapyba buvo tik laisvalaikis, kol pamačiau, kad tai man lyg atgaiva. Na, o pastarieji metai yra brandžiausi, tapybai skyriau daug laiko. O mokytis, gilintis čia man dar daug reikia. Tai dar tik pradžia, bandymai, ėjimas, žiūrėjimas, kaip dažai, akvarelė mėgsta mane. Ir aš ją visaip tyrinėju bandymais, eksperimentais.

Ir tegu kritikai nesako, kad vien aliejiniais dažais galima išgauti kažką gražaus.

- Kada pirmą kartą savo darbus parodėte viešai?

- Prieš penkerius metus, Klaipėdos viešosios bibliotekos Muzikos skyriuje. Tų parodų dar bus ir bus, bet ne čia esmė. Svarbiausia, kad būtų ką įdomaus rodyti.Norisi pabėgti šiek tiek nuo gėlių.

- Norisi išbandyti kažką kita?

- Gėlių neišsižadėsiu, tiesiog noriu per jas įeiti į fantaziją, keisti koloritą - derinti priešingas spalvas. Gėlės ir toliau man diktuoja temas, bet aš nenoriu realybės. Mano darbuose vengiama griežtų, centruotų kompozicijų, tokių kaip vaza, puokštė. Aš visai nieko prieš nukirsti žiedą per pusę, į jį pažvelgti iš viršaus ar iš apačios. Tiesiog išimu žiedą iš rėmų, t.y. bendro vaizdo, o kuo toliau, tuo labiau norisi su juo paeksperimentuoti.

- Ar bandėte kitas technikas?

- Pastelę, grafiką, aliejinius dažus... Tapyti aliejiniais dažais labai patinka, bet tam reikia turėti sąlygas. “Aliejumi” tapau urbanistine tema, tik ne jūrą...

- Kodėl ne?

- Jūrai reikia jausti kažką giliau. O aš esu tik paprasta poilsiautoja. Bandžiau tapyti jūrą, bet tų darbų niekam nerodau.

- Visai neseniai jūsų darbai buvo pristatyti vienoje Atėnų galerijoje. Ar tai buvo pirmoji jūsų paroda užsienyje?

- Taip, pirmoji. Turėjo būti Rostoke, Vokietijoje, tačiau parodą atidėjo kitiems metams. Atėnuose surengta paroda man buvo staigmena. Nors pati ten nubuvau, bet teko girdėti, kad darbus priėmė šiltai.

- Ar jūsų namuose daug gėlių?

- Na, laisvų vietų jau nebėra.

- Jūsų kūriniuose žydi lauko gėlės...

- Rožės baisiai didelė retenybė. Tai labai graži, bet, manau, negyva gėlė. Labiausiai patinka bijūnas, vandens lelija. Jos man atrodo tokios nenuspėjamos, gyvybingos. Mėgstu sėsti į automobilį ir keliaudama apžiūrinėti gėles. Tačiau labai retai tapau “iš natūros”, dažniausiai tai, kas lieka atmintyje.

- Ar bandėte tapyti kitus augalus?

- Čia jau tolimesnės parodos tema. Galiu pasakyti tiek, kad tai bus laukai, vedantys į miškus. Labai įdomi tematika.

- Minėjote, kad tapymas - tik hobis, o koks jūsų pagrindinis užsiėmimas?

- Esu reklamos dizainerė. Tai yra amatas, kuriame, mano manymu, kūrybos maža. Mėgstu kurti logotipus. Tačiau tikiuosi ateityje užsiimti tapyba labiau. Juk, kaip pasakė vienas žymus žmogus, reikia susirasti darbą, kuris teiktų malonumą, ir tada visą gyvenimą atostogausi. Norėčiau, kad tapymas iš hobio virstų nebe hobiu.