Įvertino politikų parašus: prezidentė gavo septynetą, A. Bosas – devynetą

Tam tikri kriterijai nurodo, koks parašas turi būti, koks daro įspūdį žiūrovams, pagal tai buvo įvertinti Lietuvos politikų parašai, LRT RADIJUI sako grafologas Rolandas Bilinskas. Jo teigimu, grafologai iš rašto gali pasakyti žmogaus charakterio savybes netgi tada, kai jis rašo kita ranka nei įprasta, o pakeitus parašą, galima pakeisti save ir tai, kaip esi vertinamas.

– Išanalizavote aukščiausių šalies vadovų parašus. Kodėl tai padarėte?

– Nes tai yra gana žymūs, visuomenėje puikiai pažįstami žmonės. Taigi įdomu, kaip jie save pristato, nes parašas ir yra žmogaus vizitinė kortelė.

– Įvertinote parašus pagal dešimtbalę sistemą.

– Įvertinta pagal grafologų standartus, kurie, žinoma, skiriasi nuo mūsų įprasto supratimo, koks parašas turėtų būti. Nors grafologai tokios vertinimo sistemos neturi, įvertinome, kad būtų aiškiau skaitytojams, kurie apsilanko svetainėje.

– Trumpai aptarkime aukščiausių šalies vadovų parašus. Prezidentės D. Grybauskaitės parašą įvertinote septyniais balais iš dešimties. Kodėl? Ką Jums sako prezidentės parašas?

– Išsamiai nenorėčiau komentuoti, ką parašas sako, bet prezidentės parašas turi šiek tiek turi trūkumų. Jis galėtų būti pakoreguotas ir tada būtų, sakyčiau, tobulas.

– Prie aprašo minite, kad parašas yra skubotas. Kodėl?

– Skubotas, nes jame beveik nėra raidžių – yra nubėganti linija. Raidžių šiame paraše nepamatysite.

– Juro Poželos parašui skyrėte aštuonis balus iš dešimties. Jo paraše matyti raidės ir tai yra tiesiog vardas ir pavardė. Ar tai geresnis parašas?

– Manau, kad taip. Asmuo identifikuojamas pagal parašą – tai reiškia, kad žmogus, matantis parašą, gali įskaityti, kad tai yra J. Poželos parašas. Prezidentės parašas sunkiai identifikuojamas. Nepažįstantys jos vargiai pasakys, kad tai yra mūsų prezidentės parašas.

– Premjero Algirdo Butkevičiaus parašą įvertinote šešetuku.

– Yra keletas kriterijų, kurie nusako, koks parašas turėtų būti, koks daro įspūdį žiūrovams. Premjerui, kaip asmeniui, vertinant parašą, trūksta individualumo ir lyderio bruožų. Reikėtų ilgai vardinti visus požymius, kokie turėtų būti stipraus ir gero vadovo paraše. Mūsų premjerui iš tiesų to trūksta. Parašas galėtų būti kitoks ir, manau, premjero įvaizdis būtų geresnis.

– Prasčiausiai (trejetu) įvertinote Rolando Pakso parašą. Kodėl skyrėte tiek nedaug?

– Šis parašas prasčiausias tik iš pateiktų pavyzdžių. Tarp žinomų žmonių tikrai yra tokių, kurių parašams ir vienetą būtų sunku skirti. R. Pakso parašas tarp visų minėtų yra prasčiausias, nes trūksta identifikacijos (sunku įskaityti ir atpažinti) – žmonės, nepažįstantys R. Pakso ir nematę dokumentų, kuriuos jis pasirašė, vargiai pasakytų, kieno tai parašas.

– Ar į Jus kada nors kreipėsi nors vienas politikas su prašymu padėti susikurti geresnį parašą?

– Galiu pasakyti, kad taip, bet konkrečių pavardžių negaliu minėti, nes turi būti išsaugotas konfidencialumas. [...] Besikreipiančių politikų gal yra mažiau nei verslininkų.

– XXI a. žmonėms vis dar svarbu, koks jų parašas? Ar tai tebėra vizitinė kortelė?

– Taip, nors po truputį populiarėja ir įsigali elektroninis parašas, ranka vis dar rašome ir pasirašome. Ko gero, dokumentus ranka pasirašo apie 90 proc. žmonių.

– Dabar visi bendraujame elektroniniais laiškais, trumposiomis žinutėmis. Apskritai ar dar turite darbo analizuoti raštą?

– Gana daug. Mūsų darbas – ir analizuoti, ir kitus mokyti rašto. Mokome ir kaligrafijos, t. y. gražaus rašymo pradmenų (arba meno). Tai labai susiję. Žmonės tikrai iš naujo atranda rašymo malonumą ir naudą. O jei sužino, kiek žmogui įtakos daro tiek raštas, tiek parašas, suklūsta ir stengiasi jį pakoreguoti. Pavyzdžiui, užsienyje, kur grafologija labai populiari, netgi yra šūkis „keisk parašą – keisk savo ateitį“. Su tuo tikrai sutinka jauni žmonės, kurie daro karjerą tiek versle, tiek politikoje. Parašas yra labai svarbus, nes jis mus pristato – lygiai taip pat svarbu pasirišti tinkamą kaklaraištį. Taip pat yra su parašu.

– Ar Lietuvoje rašto kultūra egzistuoja, ar vis dėlto labiau kalbate apie Vakarų Europą?

– Lietuvoje ne. Juk ir kaklaraiščių kultūra į Lietuvą atėjo visai neseniai – vis dar yra žmonių, kurie vietoj kaklaraiščio pasiriša tautinę juostelę. Kad ir kaip tai patriotiška, tai nėra geras įvaizdis. Ir su parašu yra taip pat – žmonės, kurie apie tai sužino keliaudami, pavyzdžiui, matydami savo kolegų užsienyje parašų pavyzdžius, pradeda ieškoti informacijos. Tokių žmonių yra nemažai ir jų daugėja.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių