- Beata Kazlauskaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaroslavas Melnikas – gerai žinomas rašytojas, gimęs Ukrainoje, dabar gyvenantis Vilniuje. Daugiau nei dešimties prozos, filosofijos, kritikos knygų autorius egzistencines ir filosofines temas nagrinėja meistrišku, žaismingu ir lengvu stiliumi. Dėl tokio išskirtinio gebėjimo konstruoti literatūrinį tekstą jis lyginamas su Franzu Kafka ir José Saramago. J. Melniko kūryba išversta į prancūzų, anglų, vokiečių kalbas ir yra sulaukusi užsienio kritikų pripažinimo.
Lietuvoje gyvenantis rašytojas yra svarbus ir Ukrainos kultūros laukui: jis ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos rašytojų sąjungos narys. Visai neseniai pasirodė naujausia rašytojo distopija „Te visad būsiu aš“, kuri turėjo būti išleista ir Ukrainoje, tačiau dėl karo nuspręsta palaukti šviesesnių laikų. Vis dėlto pats autorius teigia, kad „Ukrainoje net be valstybės paramos per karą vis tiek sukuriama daug kūrinių, dainų. Ukrainiečiai nelaukia pagalbos, kad galėtų veikti, o patys veikia, kuria negalvodami apie finansavimą.“
Šiandien kviečiame susipažinti su kita gerai žinoma J. Melniko knyga – „Rojalio kambarys“. Apsakymų ir apysakų rinkinys užima ypatingą vietą Lietuvos literatūros lauke: pirmą kartą pasirodė 2004 m., perleistas 2018 m. (dabartinių lietuvių rašytojų knygų tiražai kartojami retai). Tokį sprendimą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla priėmė, nes knyga neprarado savo aktualumo. Geriausių 100-mečio knygų sąraše ji užėmė penkioliktą vietą.
J. Melnikas, pasitelkdamas mistines situacijas, parodo, koks juokingas yra žmogus, tikintis, kad kontrolė – įmanoma.
Matyt, knyga vis dar įtrauki ir skaitoma dėl draugiško stiliaus, padedančio sunkesnį filosofinį ir egzistencinį turinį pateikti paprastai, suprantamai. Ne veltui J. Melniko proza vadinama egzistencialistine, metaforiška: vos viena ribinė situacija atskleidžia žmogui būdingus mąstymo modelius ir jų keistumą. Žinoma, autorius fantastas tai daro kurdamas neįprastas mistines situacijas. J. Melniko apsakymų veikėjai sužino savo ir artimųjų mirties datas, atjaunėja arba neberanda kambarių, kuriuose neseniai lankėsi. Tokios siurrealistinės situacijos parodo tikruosius žmonių veidus ir skatina skaitytoją kelti klausimus. Pavyzdžiui, ką darytumėte, jei žinotumėte, kad jūsų vaikas mirs, būdamas keturiolikos?
Autorius atkreipia dėmesį į daugelį žmogaus ydų. Viena iš jų – polinkis kontroliuoti. J. Melnikas, pasitelkdamas mistines situacijas, parodo, koks juokingas yra žmogus, tikintis, kad kontrolė – įmanoma. Štai apsakymo „A. A. A.“ veikėjas kas mėnesį gauna lapelį su nurodytais įvykiais, kuriuos gali pasirinkti. Jis kaip įmanydamas bando saugotis, tačiau galų gale paslaptingasis jį priverčia rinktis iš baisiausių nelaimių. Žmogaus kontrolės tema plėtojama ir kitaip, klausiama, kas būtų, jei žinotumėte savo ir artimųjų mirties datas. Ar tokios žinios padeda žmogui būti tauresniam? Veikėjai ketina surengti į vestuvių iškilmes panašias išleistuves, rodyti per televiziją save prieš mirtį, surengti šou. J. Melnikas savo apsakymuose žmogaus nedangsto, atrodo, natūraliai išryškėja universalios problemos, kurias sunku spręsti visiems.
Manau, turbūt neatsitiktinai kūrinys, kurio pavadinimas – knygos viršelyje, ir yra stipriausias. Apsakymas byloja, kad didžiąją dalį gyvenimo žmogus bėga nuo realybės į iliuzijų pasaulį, o jo gyvenimas – naivus tikėjimas, kad yra geriau nei iš tikrųjų. Pasitelkęs fantastiką J. Melnikas parodo žmogaus rūpesčius. Veikėjo pasaulio susitraukimas nuo didingų rūmų iki barako atskleidžia skaudžią tiesą: gyvename ne ten, kur norėtumėme, su tais, kuriuos gerbti sunku, užsiimame ne tuo, ką labiausiai mėgstame. Skaitydama šį keliasdešimties puslapių kūrinį ne tik stebėjau, kaip veikėjui smogia realybė, bet ir skaičiavau jo iliuzijas. Kiek daug to, kas atrodo ryšku, laisva (p. 107), turime nusitapyti, kad pakeltume tai, kas dedasi aplinkui.
Iš įvairių atsiliepimų apie šį kūrinį pritariu vienam: „Siurrealistiška? Ne, tikra.“ Atrodo, kad rašytojo meistrystė – tai gebėjimas įtikinti skaitytoją sukurto pasaulio tikrumu. Kartais sunku patikėti realistiniu kūriniu, o J. Melnikas vos keliomis pastraipomis sugeba įtikinti paranormalių reiškinių pasauliu. Jo kūryba įrodo, kad ilgi ir klampūs sakiniai visai nebūtini kalbant filosofinėmis temomis. Tai puiki knyga mėgstantiems sunkesnį turinį, bet lengvą stilių. Įdomu, kas galėtų atsilaikyti prieš šią literatūrinėmis premijomis įvertintą kombinaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
100-osioms aktoriaus D. Banionio gimimo metinėms – jam atminti skirti renginiai3
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines, šia proga pirmadienį organizuojamas renginys „Nepamiršti“. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?27
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...