Šiomis dienomis Lietuvos kino ekranus pasiekė nauja lietuviška komedija "Patriotai". Šį sykį tai kiek kitokia komedija, savyje slepianti gilesnį tematinį sluoksnį – ji pastatyta pagal tokio paties pavadinimo Petro Vaičiūno pjesę, analizuojančią patriotizmo tematiką.

Alvydo Šlepiko režisuotame filme pasakojama, kaip tikraisiais patriotais save vadinanti šeima ruošiasi ypatingai šventei – sūnaus Karolio išlydėtuvėms į karius savanorius. Ima aiškėti, kad tikrieji patriotai – visai ne tie, kurie garsiai kalba apie meilę tėvynei. Taip sūnaus išlydėtuvių nuotaiką ima gožti komiškų ir absurdiškų pastangų prisotinti vertybiniai konfliktai, kiekvienam norint įrodyti savąjį atsidavimą tėvynei.

Filme vaidina žinomiausi lietuviško kino aktoriai: Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Sakalauskas, Rimantė Valiukaitė, Nerijus Gadliauskas ir kiti garsiausi šalies kino bei teatro aktoriai.

Kaip "Patriotuose" į patriotizmo temą žvelgiama šiandienos lietuvio akimis? Apie tai – pokalbis su filmo scenarijaus autoriumi poetu, vienu talentingiausių jaunosios kartos dramaturgų, 2015 m. Auksinių scenos kryžiaus laureatu, apdovanotu Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija, Mindaugu Nastaravičiumi.

– P.Vaičiūno pjesė "Patriotai" adaptuota tiek teatre, tiek televizijoje jau ne vieną kartą. Kuo ši jūsų pjesės interpretacija yra kitokia? Kiek filme jaučiama pjesės dvasia ir kiek šių dienų kontekstas?

– Jei šio filmo pavadinimas būtų kitoks, turbūt niekas jo ir nesusietų su P.Vaičiūno pjese. Siužetas – visai kitas, susietas su šių dienų aktualijomis. Sakyčiau, kad tiksliausia teigti, jog filmas sukurtas pjesės motyvais. Perėmiau veikėjų vardus ir esminę temą – apsimestinį patriotizmą.

– Kiek jums pačiam aktuali patriotizmo tematika? Ką, anot jūsų, reiškia būti patriotu šiandien?

– Tai tema, kuri aktuali visada. Tema, siejanti mūsų praeitį ir dabartį, pilietį ir valstybę, žmogų ir tautą. Kartu tai labai slidi ir nevienareikšmė tema, nes juk taip mėgstame įvardyti, kas yra Lietuvos patriotai, o kas – ne. Sovietmečiu, nepriklausomybės aušroje, ši skirtis tarsi buvo aiški – kolaborantai ir disidentai, komunistai ir sąjūdininkai. Šiandien žodis "patriotas" yra kur kas sudėtingesnis. Tas, kuris nepalieka Lietuvos? Nebūtinai. Juk tėvynę galima mylėti gyvenant ir už devynių jūrų. Tas, kuris neparduoda užsieniečiui žemės? Tas, kuris nesutinka, kad asmens dokumentuose būtų galima rašyti pavardes originalo kalba?

Bičiulis poetas yra pasakojęs, kaip prie jo, ilgaplaukio, auskarą įsivėrusio panko, stovinčio Katedros aikštėje ir klausančio Vasario 16-osios progai skirto koncerto, priėjo pagyvenusi moteris ir pasakė: "Tokių kaip tu Lietuvai nereikia." Taip, žinoma, tai kelia šypseną. Šypseną turėtų kelti ir filmas "Patriotai", nes tai – komedija. Tačiau po ta šypsena slypi rimta tema – ar tikrai esi patriotas, jei save vadini patriotu? P.Vaičiūnas užkabino absurdiškas pseudopatriotizmo apraiškas, o mes pamėginome dar labiau jas sutirštinti – žmonės, besiskelbiantys didžiausiais Lietuvos patriotais, iš tiesų tampa jos griovėjais.