Vertimų geografija

Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomo Vertimų finansavimo konkurso šių metų pirmojo etapo lėšos paskirtos dviejų poezijos knygų, devynių romanų, vieno meninio albumo, teatro bendruomenei skirto vadovo, dokumentinių menininko užrašų, specialios Lietuvos literatūrą reprezentuojančios publikacijos literatūriniame žurnale ir dešimties iliustruotų vaikiškų knygų vertimui ir leidybai.

Kalbų įvairovė įspūdinga: tarp atrinktųjų finansuoti keturios knygos bus verčiamos į latvių, po dvi į baltarusių, japonų, vokiečių ir po vieną į albanų, anglų, azerų, čekų, danų, estų, ispanų, italų, kartvelų, korėjiečių, makedonų, nyderlandiečių, prancūzų, švedų ir ukrainiečių kalbas.

„Knygų vertimai ir pačios knygos pasaulio skaitytojų rankose atsiranda kaip mūsų nuoseklaus darbo su Lietuvos literatūros vertėjais, leidėjais, leidybos profesionalų vizitais į Lietuvą, literatūros tendencijų ir paramos galimybių pristatymo tarptautinėse knygų mugėse, kultūros atašė tinklo veiklos, koncentruoto šalies prisistatymo „fokus“ projektuose dalis“, – sakė LKI direktorė Julija Reklaitė. Kiekvieną į užsienio kalbą išverstą knygą ji vadina langu į mūsų šalies kultūrą, istoriją ir kūrybos kontekstą.

Poezija ir modernioji klasika

Pasaulinės poezijos leidėja iš Jungtinės Karalystės, leidykla „Bloodaxe Books“, 2025 m. išleis Tomo Venclovos eilėraščių rinkinį „Eufemidžių giraitė“, eilėraščius į anglų kalbą verčia net trys vertėjai – Ellen Hinsey, Diana Senechal ir Rimas Uzgiris.

Trikalbę poezijos knygą „Iš Šiaurės Jeruzalės“, kurią sudarys po du 22-jų Lietuvos poetų eilėraščius žydų tema, išleis Vokietijos leidykla „Mediathoughs Verlag“. Eilėraščiai bus publikuoti lietuvių, hebrajų ir vokiečių kalbomis, į vokiečių kalbą juos verčia vienas labiausiai patyrusių poezijos vertėjų Cornelius Hellis iš Austrijos. Abiejų poezijos knygų leidimai bus paremti konkurso lėšomis.

Sėkmingiausi lietuvių autorių vaikams skirti kūriniai labai greitai atsiduria Latvijos ir Estijos knygynuose.

Nuolatinio užsienio leidėjų dėmesio sulaukia lietuvių moderniosios prozos klasikai. 2024 m. konkurso parama buvo skirta dviem Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimams (į estų ir vokiečių kalbą) ir Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimui į albanų kalbą. Šiemet R. Gavelio romaną „Jauno žmogaus memuarai“ išleis Ispanijos leidykla „Asociación La Tortuga Búlgara“ – į ispanų kalbą jį verčia iš Kosta Rikos kilusi ir jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti vertėja Chordana Gonsales Krus. J. Kunčino „Tūlą“ rengiasi išleisti estų leidykla „Kultuurileht“. Šį kultinį sovietmečio saulėlydžio romaną į estų kalbą vers lietuvių literatūros ekspertė ir produktyviausia vertėja Tiina Kattel.

Konkursą pasiekė įdomi paraiška iš Japonijos – leidykla „Green seed books“ ketina išleisti lietuvių vaikų literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės knygą „Robotas ir peteliškė“, kurią iliustravo Stasys Eidrigevičius. Ją į japonų kalbą išvers Tokijo užsienio studijų universiteto ir Osakos universiteto mokslininkė, dėstytoja, lietuvių kalbos vadovėlių, daugybės mokslinių publikacijų apie Lietuvos politiką, visuomenę, kultūrą ir literatūrą autorė Eiko Sakurai.

Lietuvos meno klasikai priskirtinas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio albumas-katalogas „Tapyba“, kurį rengia Ukrainos leidykla „Helvetica“. M. K. Čiurlionio kūrybą apžvelgiančius straipsnius, išsamų kūrinių katalogą ir kitus albumo tekstus į ukrainiečių kalbą vers šiuo metu aktyviausia lietuvių literatūros vertėja į ukrainiečių kalbą, daugiau kaip du dešimtmečius Lvive gyvenanti lietuvė Beatričė Beliavciv.

Neslūgsta dėmesys ir Jono Meko kūrybai – pusšimčio puslapių apimties jo užrašų knygą „Scrapbook of the Sixties: Writings 1954–2010“ publikuos Italijos leidykla „Quodlibet“. Iš anglų į italų kalbą knygą verčia italas Giuseppe'ė Lucchesini.

Prancūzijos leidykla „Les Éditions Bleu et Jaune“ išleis Danutės Kalinauskaitės romaną „Baltieji prieš juoduosius“, kurį išvers Paryžiuje gyvenanti vertėja Miglė Dulskytė.

Nuolatinis kaimynių dėmesys

Tradicija tapęs Latvijos ir Estijos leidėjų dėmesys naujausiai lietuvių literatūrai – didžiausias vertėjų ir eksperčių latvės Dāce'ės Meiere ir estės T. Kattel nuopelnas.

D. Meiere dėka Latvijos skaitytojai, prabėgus vos porai metų po knygų pasirodymo Lietuvoje, didžiausio atgarsio sulaukusius lietuvių rašytojų kūrinius jau gali skaityti latvių kalba. Išvertusi visus Kristinos Sabaliauskaitės istorinius romanus, vertėja kibo į Manto Adomėno „Monetą & labirintą“ (pirmoji dalis, taip pat išversta D. Meiere, pasirodys šį pavasarį, antrąją dalį ketinama išleisti šių metų lapkritį). Populiarius Lietuvoje romanus Latvijoje leidžia leidykla „Zvaigzne ABC“.

Dar vienas nuolatinis lietuvių literatūros leidėjas Latvijoje „Jāņa Rozes apgāds“ rengiasi išleisti naujausią Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“, kurį taip pat vers D. Meiere. Ji yra išvertusi ir du šios autorės kūrinius, skirtus paaugliams, – „Sukeistas“ (2019) ir „Siela sumuštinių dėžutėje“ (2023), kuriuos taip pat išleido leidykla „Jāņa Rozes apgāds“. Visi vertimai gavo Vertimų finansavimo konkurso paramą.

Sėkmingiausi lietuvių autorių vaikams skirti kūriniai taip pat labai greitai atsiduria Latvijos ir Estijos knygynuose. Pernai abi vertėjos į savo kalbas išvertė Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki grafinį romaną „Mergaitė su šautuvu“ (Latvijoje knyga pasirodė 2024 m., Estijoje ją planuojama išleisti šiemet). Kiek anksčiau – 2020 m. Latvijoje ir 2022 m. Estijoje – publikuoti sėkmingiausio Jurgos Vilės ir L. Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ vertimai.

Šiemet finansavimas skirtas ir naujų vertėjų į latvių kalbą darbams. Gabijos Grušaitės romaną „Grybo sapnas“ išvers Una Alksnė, išleis leidykla „Vārdu vārti“, J. Vilės ir Agnės Nananai vaikišką paveikslėlių knygą „Kašalotų radijas“ – latvių rašytoja ir vertėja Jana Rūcė (pseudonimu Jana Egle), ją išleis vaikiškų knygų leidykla „Baltais valis“.

Pernai Lietuvos literatūros vertimų finansavimo konkurso lėšomis buvo paremti trys vertimai į baltarusių kalbą, skirti už Baltarusijos sienų įsikūrusioms leidykloms: Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinktinės (išleido Vilniuje įkurta leidykla „Pflaumbaum“), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimai, kuriuos išleido vertėjo Siarhiejaus Šupa Prahoje įsteigta leidykla „Vesna Vaško“.

S. Šupa pasakoja, kad jis su bendraminčiais užsibrėžė išleisti geriausių Lietuvos šimtmečio knygų šimtuką, kurį atrado 2018 m. paskelbtą dienraštyje „Lietuvos rytas“. Pirmąja šimtuko knyga tapo dar Baltarusijoje 2019 m. išleistas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (į baltarusių kalbą jį išvertė Paulina Vituščanka, išleido leidykla „Lohvinau“). Persikėlęs į Prahą, S. Šupa su bendraminčiais įkūrė leidyklą ir tęsė ambicingą sumanymą. Per dvejus metus išėjo minėti A. Škėmos ir J. Kunčino romanai, o šiemet leidykla išleis pirmąsias dvi K. Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ (jas verčia S. Šupa) dalis, kurioms išversti taip pat skirta lėšų.

Pažins tolimi kraštai

Į tokių po pasaulį keliaujančių lietuviškų knygų, kaip „Vilniaus pokeris“, „Tūla“, „Sibiro haiku“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, Kęstučio Kasparavičiaus paveikslėlių knygos vaikams, gretas įsirašė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis“ (2020, leidėjas „Tikra knyga“) – jautri ir drąsi paveikslėlių knyga, pasakojanti vaikams tamsiausią Lietuvos istorijos puslapį – apie Vilniaus geto gyventojų likimus. LKI jau yra parėmęs šios knygos vertimus į aštuonias kalbas. 2025 m. konkurso parama skirta dar dviem jos vertimams: į danų kalbą (vertėjas Stefanas Anbro, leidėjas „Straarup & Co“) ir į japonų kalbą (vertėja Aya Kimura, leidėjas „Choubunsha Publishing co“). Šiemet knyga pasirodys ir Ukrainoje, jos leidimas taip pat finansuotas konkurso lėšomis.

Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ kelionių maršrutas taip pat įspūdingas, ją gali perskaityti Azerbaidžano, Armėnijos, Estijos, Lenkijos, Makedonijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų vaikai. Šiemet vertėjos Annos Sedláčkovos, leidėjo „Nakladatelství Paseka“ ir Vertimų finansavimo konkurso pastangomis su šios Lietuvos vaikų pamėgtos paveikslėlių knygos herojais susipažins ir Čekijos vaikai.

K. Kasparavičiaus knygų geografija pasipildys albanišku jau daug šalių apkeliavusios paveikslėlių knygos „Meškelionė. Didžioji kalėdinė Meškinų šeimynos kelionė aplink pasaulį“ leidimu Albanijoje (vertėja Ajsela Koka, leidėjas „Dritan Publishing House“).