Laida „KULTmisijos“ leisis į lietuviškos tapatybės paieškas

  • Teksto dydis:

Lietuviška tapatybė – ne tik cepelinai, krepšinis ir Rūta Meilutytė. Kas tokie mes esame, su kuo save tapatiname, ir kam mums reikia tai žinoti? Atsakymų, kuriems nepakanka matyti paviršių, ieškos naują sezoną pradedanti televizijos laida „KULTmisijos“.

„KULTmisijos“ – kultūrinė televizijos laida, joje nėra pasakojimų apie praėjusios ar ateinančios savaitės renginius, kuriuos būtina aplankyti. Čia ieškoma atsakymų į klausimus, kurių galiojimo laikas nesibaigia ir kuriuos reikia kelti sau nuolat, kaskart sugrįžti ir dar kartą permąstyti.

Laidos režisierius Gintaras Šeputis šį žanrą įvardina kaip dokumentinę kultūros apybraižą. Išties, čia išsakytos mintys bus svarbios ir praėjusios dešimčiai ar daugiau metų. Juk ne dažnai pasitaiko proga išgirsti, ką apie svarbiausius mūsų kultūros aspektus mąsto Lietuvos inteligentija.

Pirmojoje antro sezono laidoje „KULTmisijos“ kelia tapatybės klausimą.

 

Lietuviai dažnai stereotipiškai siejami su didele saviplaka, liūdesiu, verkimu... Bet štai daraktorius Aleksandras Žarskus mano, kad svarbiausias lietuvio bruožas – dorumas. Tik jį praradus nutinka nenusakomi dalykai. Be to, lietuviai turi bendrų bruožų ir su japonais: mūsų protėviai labai gerai žinojo, kas yra meditacija.

Daugeliui svarbus tapatybės bruožas – kalba. Ar pagrįstai didžiuojamės užsieniečiams, kad ji – seniausia pasaulyje? Kaip atsirado šis mitas, ir kiek jame tiesos, atskleis tikrąjį atsakymą žinantys filologai.

Galiausiai – ar ateityje dar bus tų, kurie save tapatins su lietuviais? Viktorijos Daujotytės-Pakerienės prognozės niūrios: jos nuomone, nuo dabar skaičiuojant trečią kartą lietuvių nebebus, žmonės lietuviškai nekalbės ir pereis į kitą tapatybę.

„KULTmisijos“ – spalio 15 d. 20 val per LRT Kultūros kanalą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių