- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius, vasarą sulaukęs „Šeimų maršo“ dalyvių kaltinimų valstybės simbolių išniekinimu.
Nacionalinės premijos taip pat skirtos choro dirigentui, kompozitoriui Vytautui Miškiniui, menotyrininkei Agnei Narušytei, aktoriui Vidui Petkevičiui, fotomenininkui Remigijui Treigiui, etnomuzikologei Daivai Vyčinienei, trečiadienį pranešė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.
V. Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, A. Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, V. Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, R. Treigys apdovanotas už laiko ženklų poetiką fotografijoje, D. Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, D. Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą.
„Labai kviesčiau visus išgirsti ne tik vardą ar pavardę vieną ar kito premijos laimėtojo, bet ir įsiklausyti į formuluotę, dėl ko ta premija buvo suteikta. Tegu formuluotė tampa tokiu lyg žemėlapiu, kuris mus palydėtų į kelionę po tų menininkų kūrybą, juos geriau pažįstant, juos labiau prisimenant ir tiesiog jais dar kartą didžiuojantis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Pasak A. Stonio, išrinkti laimėtojus buvę sunku, nes premijų vertų menininkų sąrašas buvo daug ilgesnis.
„Tas sąrašas, kurį mes gauname, liudija apie mūsų kultūros svorį, gyvybingumą, proveržį, kalba apie didžiulį indėlį, kurį yra palikę mūsų kultūros meistrai“, – teigė jis.
A. Stonio teigimu, renkant nacionalinių premijų laureatus reikia palyginti sunkiai palyginamus dalykus, įvertinti kūrybos svorį.
„Tie žmonės, kurie nepateko į galutinį sąrašą, tikrai nenorime pasakyti, kad sumažintume ar neigtume, ar menkintume jų indėlį į Lietuvos kultūrą. Jokiu būdu ne. Pripažįstame ir lenkiame galvą prieš tuos, kurie dalyvavo tame konkurse“, – sakė komisijos pirmininkas.
Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusiam D. Liškevičiui šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimo. Menininką prokuratūrai buvo apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai.
Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.
Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.
Pats D. Liškevičius teigė, kad videoperformanse „Kliaksas / Restartas“ kalbama apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe, apie kaitą, patriotizmo ribas ir suvokimą.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila teigė, kad komisija peržiūrėjo šį menininko kūrinį.
„Pasirodė, kad jo kūrinys yra atvirkščias nei, kad buvo sakoma. Tačiau mes ne vieni sprendžiame, išklausėme ekspertų nuomones, peržiūrėjome visą autoriaus kūrybą, bet ne fragmentus, o visų septynerių metų kūrybą vertinome“, – per spaudos konferenciją sakė A. Raila.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.
Premijos paprastai įteikiamos Vasario 16-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Druskininkuose ruošiamasi rekonstruoti Čiurlionio paminklo skverą, Vilniaus alėją1
Druskininkuose šiemet ketinama pradėti rekonstruoti kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklo skverą, taip pat pagrindinę kurorto pėsčiųjų arteriją – Vilniaus alėją. ...
-
Mirė vargonininkas Leopoldas Mykolas Digrys7
Eidamas 91-uosius, mirė vargonininkas, pianistas, pedagogas Leopoldas Mykolas Digrys. ...
-
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų garbės piliečio vardą
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą. ...
-
Planuojama perleisti anksčiau iš prekybos išimtą pasakų rinkinį apie homoseksualų meilę8
Leidykla „Lapas“ planuoja iš naujo išleisti prieš dešimtmetį iš prekybos išimtą Neringos Macatės knygą „Gintarinė širdis“. ...
-
Kauniečio šuolis aukštyn pasauliniame aktorių reitinge: pasijutau rimtu artistu20
Metų pradžia aktoriui ir režisieriui Kęstučiui S. Jakštui pažėrė malonią staigmeną. Iš aktorių agentūros sulaukė žinios, kad pasauliniame aktorių reitinge IMDB pakilo į solidžias pozicijas. ...
-
Sugiharos namuose – nauja interaktyvi ekspozicija: tikiu, kad čia atvyks daug japonų1
Čiunės Sugiharos namuose atveriama nauja interaktyvi ekspozicija ir patirtinės ekskursijos. Su puodeliu arbatos, japoniškais saldėsiais, istorijomis ir atminimo nuotrauka gyvybės vizoje. ...
-
Paryžiaus Dievo Motinos katedroje – rekordinis lankytojų skaičius
Praėjus mėnesiui po Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo, paskelbta, kad ją aplankė rekordinis lankytojų skaičius – atnaujintą bažnyčią pamatė 800 tūkst. žmonių. Per dieną katedrą aplanko apie 30 tūkst. lankytojų – tiek pat...
-
Irena Ribačiauskaitė: baleto spektakliai vaikams leido užsiauginti žiūrovus
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) trisdešimt metų baletmeistere dirbusi Irena Ribačiauskaitė mini 80-ąjį jubiliejų. Jubiliatė pasveikinta sausio 12 d. teatre vykusio Anželikos Cholinos baleto „Dezdemona“ metu. ...
-
Noriu to, kas tikra!
„Auksinis drakonas“ – vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelphennigo tragikomedija, kurios premjera Kauno miesto kameriniame teatre įvyko dar 2023-iųjų birželį. ...
-
Donaldas Kajokas: žmogus – neaprašoma būtybė
Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė naujoji Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga „Leistinas privatumas“ – dienoraščių rinkinys, kuriame autorius skaitytojams a...