- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
Naujoje MO parodoje „Opartiniai atspindžiai“ – unikali oparto interpretacija ir kūrybinės laisvės paieškos.
Rugpjūčio 25 d. MO muziejuje atidaryta paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą, kad sovietmečiu Lietuvos menininkai gyveno atskirti nuo pasaulinių meno reiškinių, o įvairūs kultūriniai procesai mus pasiekdavo gerokai vėliau. Parodoje pristatomi lietuvių dailininkų sukurti oparto darbai leido kūrėjams ne tik atitolti nuo ekspresyvios Lietuvos dailės tradicijos ir ieškoti naujų formų, bet ir kurti unikalią šios krypties interpretaciją, padedančią bent trumpam pamiršti nelengvą realybę.
„Lietuvos dailininkai kūrė laisvas, nuo realybės atitrūkti leidusias abstrakcijas, taip pat opartinius motyvus naudojo kaip elementus, suteikiančius neužtikrintumo, nestabilumo įspūdį“, – sako parodos kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė – Iliuziniai opartiniai miražai buvo kūrybinės laisvės išraiška, padedanti bent trumpam pamiršti gyvenimą Sovietų Sąjungoje.“
Lietuviškojo oparto įkvėpimai – ir liaudies kūryboje
Nors susidomėjimas optiniu metu Lietuvoje kilo iš Vakaruose susiformavusio oparto judėjimo, lietuvių dailininkams, veikiamiems kitokių socialinių sąlygų, įkvėpimo šaltiniu tapo ir vietinės optinio meno apraiškos – istorinė renesansinė sienų tapyba bei lietuvių liaudies audiniuose randami optiniai ornamentai. „Pasitelkdami šiuos motyvus, dailininkai opartą interpretavo savaip – neapsiribojo abstrakcijomis, eksperimentavo su platesnėmis raiškos galimybėmis“, – pasakoja D. Žuklytė-Gasperaitienė.
(Ne)laisvė kurti
Vis dėlto kūrėjų laisvė baigdavosi už jų dirbtuvės ribų – norėdami eksponuoti savo darbus viešai, jie susidurdavo su didesnėmis ar mažesnėmis kliūtimis: kartais darbai būdavo eksponuojami ir pristatomi kaip „supančio pasaulio reiškinių analizė ir sintetinimas“, tačiau daug dažniau – ignoruojami arba kaltinami „formalizmu“, reikšdavę pašalinimą iš profesinės veiklos.
Bandydami išvengti sistemos padarinių, menininkai rinkdavosi iš trijų kelių: kurti tik abstrakcijas ir beveik visiškai atsiriboti nuo viešojo dailės lauko, eiti kompromisiniu keliu ir abstrakcijas kurti kaip eksperimentinę kūrybą, tuo pat metu dirbant kitose srityse.
Pavyzdžiui, scenografės kelią pasirinkusi Dalia Mataitienė, arba restauratoriumi dirbęs tapytojas Juozas Pilipavičius, ar pasirinkti dizaino specialybę, kur abstrakti forma buvo priimtina – šis būdas ir buvo patraukliausias daugumai parodoje pristatomų menininkų: dailininkei Monikai Urmanavičiūtei-Jonaitienei, grafikui Juozui Galkui ir kitiems.
Palikti šalį per 72 valandas
Turbūt sunkiausias valdžios pasekmes iš parodoje sutinkamų menininkų teko patirti lietuvių grafikui, tapytojui, skulptoriui Vladislovui Žiliui, nenorėjusiam taikytis su saviraiškos laisvės apribojimais ir atvirai stojusiam į priešpriešą su aukščiausiomis sovietinės Lietuvos struktūromis – 1976 m. pavasarį visa Žilių šeima gavo nurodymą per tris paras palikti šalį.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ atidaryme dalyvavusi V. Žiliaus dukra Rasa Bačiulienė prisiminė, kad Lietuvoje menininkui neliko galimybės nei kurti, nei pragyventi: „Jis buvo buvo pašalintas iš LSSR dailininkų sąjungos, atleistas iš darbo, negaudavo užsakymų, o baisiausia – prasidėjo naktiniai grasinantys skambučiai iš tam tikrų valdžios organų“, – pasakojo ji.
Išvykęs į Niujorką, menininkas labai ilgėjosi gimtinės: „Jo nostalgija buvo labai skausminga“, – sakė R. Bačiulienė. Visgi į Lietuvą V. Žilius dar spėjo sugrįžti – šaliai atgavus nepriklausomybę, menininkas kelis kartus čia lankėsi, surengė savo kūrybos parodas.
Ši paroda – tai galimybė susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje pristatomu optinio meno poveikiu Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais bei tuo metu oficialiojo dailės gyvenimo paraštėse kūrusių lietuvių menininkų – grafikų, restauratorių, scenografų – darbuose ryškėjusiais drąsiais eksperimentais.
Paroda, kuri buvo sumanyta kaip didžiąją MO muziejaus parodą „Susitikimas, kurio nebuvo“ lydėsiantis projektas, veiks iki 2023 metų vasario 19 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas20
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...