Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir jų kolegos iš Latvijos. Paroda atidaryta Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Daug metų čia buvo 18 a. pab. įsteigta gimnazija, vadinamoji akademija Petrina.

Istorija atgijo spektaklyje

Mintaujos (nuo 1917 metų Jelgava) gimnazijoje mokėsi Lietuvos ir Latvijos būsimieji prezidentai, premjerai, nepriklausomybės akto signatarai, iškilūs menininkai. Mintauja buvo valstybingumo židinys Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje.

Iškilios mokyklos istoriją susirinkusiems papasakojo Jelgavos gimnazijos auklėtiniai. Vaidinimas vyko latvių, vokiečių, rusų ir lietuvių kalbomis – tomis, kuriomis tuo metu kalbėjo Mintaujos gimnazistai.

Tarp vaidinamų personažų buvo ir Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona, Latvijos prezidentas Jānis Čakste, kuris būtent Mintaujoje nusprendė kovoti už Latvijos nepriklausomybę. Paminėtos ir kitos iškilios Mintaujos gimnazijos asmenybės, kūrusios Lietuvą: Ministrai Pirmininkai Mykolas Sleževičius, Juozas Tūbelis, Vytautas Petrulis. Mintaujoje mokėsi net keturi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai – Antanas Smetona, Kazys Bizauskas, Vladas Mironas, Jonas Smilgevičius.

aaaaa

„Skirtumas tarp mūsų valstybingumų ir nepriklausomybių yra esminis: Lietuva turi šiek tiek gilesnes valstybines tradicijas ir mes siejame savo valstybę su gyvavusia Lietuvos-Lenkijos valstybe, latviai negali pasididžiuoti turį ilga valstybės tradiciją, savo valstybingumo tradiciją, bet, be jokios abejonės, kuriant modernią Latvijos valstybę panašumų su Lietuva yra be galo daug“, – teigė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

G. Eliaso istorijos muziejaus direktorė Gita Grase pasidžiaugė Šiaulių ir Jelgavos miestų bičiulyste ir „Aušros“ muziejaus darbu – „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ – knyga ir paroda. Tai, pasak direktorės, didelė dovana Latvijai nepriklausomybės 98-mečiui. Lietuvių ir latvių  kalbomis išleista parodos knyga pasakoja apie abiejų šalių nepriklausomybių kūrėjus. 

„Ir parodoje, ir leidinyje yra sudėti mūsų dvejų metų tyrinėjimai, tai, ką mums pavyko atrasti. Todėl, kad pačios Mintaujos gimnazijos archyvas, kai 1915 metais gimnazija buvo evakuota į Taganrogą, tiesiog žuvo“, – kalbėjo knygos sudarytoja Virginija Šiukščienė.

Pasak abiejų šalių muziejininkų, šio projekto tikslas – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę.

Gimnazijos auklėtiniai kūrė istoriją

Jelgavos miesto meras Andris Rāviņš dėkojo „Aušros“ muziejui už didelį darbą, skirtą artėjančių Lietuvos ir Latvijos šimtmečių proga. „Prisiminti garbingos gimnazijos veiklą yra labai prasminga, kai gyvename neramiais laikais. Ši paroda reikalinga, kad suteiktų ramybės, jog viskas bus gerai. Esame dvi nedidelės šalys, bet galime didžiuotis savo istorija“, – sakė miesto vadovas.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas pasidžiaugė Jelgavos ir Šiaulių muziejų bendru darbu ir didžiavosi Mintaujos gimnazistais, kurie „atvedė Lietuvą ir Latviją į nepriklausomybę“.

Pasak „Aušos“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, Šiaulių ir Jelgavos muziejus sieja tvirta bičiulystė, tad ši paroda ją dar labiau sutvirtins. „Nuo gimnazijos auklėtinių prasidėjo valstybės kūrimas. Ši paroda keliaus per Lietuvą ir Latviją, norisi, kad ją pamatytų kuo daugiau žmonių. Kaip muziejininkas žinau, kad parodą reikia ne tik apžiūrėti, bet ir studijuoti, todėl yra išleista ir parodos knyga“, – įsitikinęs „Aušros“ muziejaus direktorius.

Pasak R. Balzos, pasirėmęs abiejų šalių 29 atminties institucijų ir 6 privačių archyvų bei kolekcijų informaciniais ištekliais Šiaulių ir Jelgavos muziejai padarė prasmingą ir kilnų darbą, kuris prisideda prie abiejų šalių valstybingumo įprasminimo ir istorinės atminties stiprinimo.

Atidarymo renginio iškilmingai daliai besibaigiant R. Balza garbingiems svečiams įteikė po parodos knygą. Leidinį galėjo pasiimti ir visi susirinkusieji. Knyga išleista 700 egzempliorių tiražu.

Jelgavoje paroda veiks iki kitų metų sausio pabaigos, į Lietuva bus sugrąžinta prieš vasario 16-ąją, vėliau aplankys abiejų šalių miestus.