Prancūzijoje atidarytas Kanų kino festivalis

Prancūzijoje antradienio vakarą atidarytas 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų.

10 dienų truksiantį žvaigždžių srautą žymiuoju Kanų raudonuoju kilimu antradienį oficialiai pradeda prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux (Kventino Diupo) komedija „The Second Act“.

Per atidarymo ceremoniją garbės „Auksine palmės šakele“ turi būti pagerbta aktorė Meryl Streep (Meril Strip). Uždarymo ceremonijos metu ją gaus „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) ir „Indianos Džounso“ (Indiana Jones) kūrėjas George'as Lucasas (Džordžas Lukasas).

Artimiausiomis dienomis Kanuose įvyks naujausios postapokaliptinės franšizės dalies „Furioza: Pašėlusio Makso saga“ (Furiosa: A Mad Max Saga), Franciso Fordo Coppolos (Fransio Fordo Kopolos) epo „Megalopolis“ ir naujų Paolo Sorrentino (Paolo Sorentino), Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos), Andreos Arnold (Andrejos Arnold) ir Kevino Costnerio (Kevino Kostnerio) filmų premjeros.

Tačiau didelė dalis šių metų Kanų dramos vyksta už ekrano ribų.

Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyksta karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyvėjusio judėjimo „#MeToo“ fone.

Neramią atmosferą kuria Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ karas, itin jaučiamas festivalio šeimininkėje Prancūzijoje, kur gyvena didžiausios Europoje žydų ir arabų bendruomenės. Dėl jo turėtų kilti protestų.

Renginį taip pat temdo daugiau nei dvejus metus vykstantis Rusijos karas Ukrainoje, nerimą kursto neaiški kino ateitis ir dirbtinio intelekto (DI) augimas.

Būti pasiruošus viskam jau seniai tapo naudinga viešnagės Kanuose nuostata. Kaip ir dera tokiais neramiais laikais, filmų programoje gausu intrigos, smalsumo ir klausimų.

Iraniečių režisierių Mohammadą Rasoulofą (Mohamadą Rasulofą), likus kelioms dienoms iki jo naujausio filmo „The Seed of the Sacred Fig“ debiuto Kanų konkursinėje programoje, Islamo revoliucijos teismas nuteisė aštuonerius metus kalėti. Filmas tebėra įtrauktas į festivalio repertuarą.

M. Rasoulofas, kuris pabėgo iš Irano ir dabar yra neatskleidžiamoje vietoje Europoje, antradienį paragino pasaulio kino bendruomenę tvirtai paremti jo kolegas.

Kanų festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) sakė, kad festivalis bendradarbiauja su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ir tikisi, kad 51 metų M. Rasoulofas galės dalyvauti kitą savaitę įvyksiančioje premjeroje.

Iraniečių kino kūrėjo pareiškime teigiama, kad jis dar nežino, ar galės dalyvauti.

Bene labiausiai laukiamas šių metų filmas yra F. F. Coppolos epas „Megalopolis“. Šis legendinis režisierius jau yra pasižymėjęs Kanų kino festivalyje – nebaigta jo juostos „Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now) versija daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pelnė jam antrąją „Auksinę palmės šakelę“ (Palme d‘Or).

Bus paliesta net ir artėjančių JAV prezidento rinkimų tema, įvyksiant Ali Abbasi (Ali Abasio) biografinio filmo „The Apprentice“, pasakojančio apie amerikiečių verslo magnato Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) karjeros pradžią, premjerai.

„Furioza: Pašėlusio Makso saga“ (Furiosa: A Mad Max Saga) premjera grąžina režisierių George'ą Millerį (Džordžą Milerį) į festivalį, prie kurio jis pirmą kartą prisilietė būdamas žiuri nariu.

„Mane tai įtraukė vien dėl to, kad tai tarsi kino stovykla, – sakė G. Milleris, kurį sužavėjo festivalyje vykstantis pasaulinis kino sambūris ir originalūs filmų pristatymai. – Iš tikrųjų tai optimalus kinas. Tą akimirką, kai jie pasakė: „Gerai, mes mielai čia parodysime šį filmą“, aš tuo noriai pasinaudojau.“

„#MeToo“ judėjimo akcentas

Daug dėmesio greičiausiai teks prancūzų režisierei ir aktorei Judith Godreche (Žiudit Godreš), anksčiau šiais metais pareiškusiai, kad paauglystėje prie jos seksualiai priekabiavo filmų kūrėjai Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'as Doillon'as (Žakas Duajonas). Šie kaltinimai, kuriuos B. Jacquot ir J. Doillon'as paneigė, supurtė Prancūzijos kino pasaulį.

Nors didžioji prancūzų kino industrijos dalis anksčiau nenoriai pritarė judėjimui „#MeToo“, J. Godreche išpažintis sukėlė platesnę reakciją. Ji aistringai kalbėjo apie pokyčių būtinybę Cezario apdovanojimuose, Prancūzijos „Oskarų“ atitikmenyje, ir šalies parlamento komisijai, sukurtai tirti seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose.

J. Godreche šia tema sukurtas trumpametražis filmas „Moi Aussi“ trečiadienį atidarys Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ (Un Certain Regard) programą.

„Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ta prasme, kad nenoriu tiesiog persekioti visus šios industrijos atstovus, – prieš festivalį sakė ji. – Aš tiesiog kovoju už tam tikrus pokyčius. Tai vadinama revoliucija.“

Tai naujausias „#MeToo“ atgarsio didžiausiame pasaulyje kino renginyje etapas po to, kai 2018 metais ant Festivalių rūmų (Palais des Festivals) laiptų 82 moterys surengė protestą, o 2019-aisiais buvo įsipareigota siekti lyčių lygybės.

Festivalis dažnai sulaukdavo kritikos, kad nekviečia daugiau moterų režisierių į konkursines programas, tačiau šiemet organizatoriai visiškai palaiko J. Godreche ir kartu ruošiasi galimybei, kad renginio metu bus daugiau seksualinio smurto aukų išsipasakojimų.

Kas galiausiai grįš namo su „Auksine palmės šakele“, spręs žiuri, kuriai vadovaus Greta Gerwig (Greta Gervig), neseniai sulaukusi didelės savo filmo „Barbė“ (Barbie) sėkmės.

Festivalis tęsis iki gegužės 25-osios.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių