- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijoje antradienio vakarą atidarytas 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų.
10 dienų truksiantį žvaigždžių srautą žymiuoju Kanų raudonuoju kilimu antradienį oficialiai pradeda prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux (Kventino Diupo) komedija „The Second Act“.
Per atidarymo ceremoniją garbės „Auksine palmės šakele“ turi būti pagerbta aktorė Meryl Streep (Meril Strip). Uždarymo ceremonijos metu ją gaus „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) ir „Indianos Džounso“ (Indiana Jones) kūrėjas George'as Lucasas (Džordžas Lukasas).
Artimiausiomis dienomis Kanuose įvyks naujausios postapokaliptinės franšizės dalies „Furioza: Pašėlusio Makso saga“ (Furiosa: A Mad Max Saga), Franciso Fordo Coppolos (Fransio Fordo Kopolos) epo „Megalopolis“ ir naujų Paolo Sorrentino (Paolo Sorentino), Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos), Andreos Arnold (Andrejos Arnold) ir Kevino Costnerio (Kevino Kostnerio) filmų premjeros.
Tačiau didelė dalis šių metų Kanų dramos vyksta už ekrano ribų.
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyksta karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyvėjusio judėjimo „#MeToo“ fone.
Neramią atmosferą kuria Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ karas, itin jaučiamas festivalio šeimininkėje Prancūzijoje, kur gyvena didžiausios Europoje žydų ir arabų bendruomenės. Dėl jo turėtų kilti protestų.
Renginį taip pat temdo daugiau nei dvejus metus vykstantis Rusijos karas Ukrainoje, nerimą kursto neaiški kino ateitis ir dirbtinio intelekto (DI) augimas.
Būti pasiruošus viskam jau seniai tapo naudinga viešnagės Kanuose nuostata. Kaip ir dera tokiais neramiais laikais, filmų programoje gausu intrigos, smalsumo ir klausimų.
Iraniečių režisierių Mohammadą Rasoulofą (Mohamadą Rasulofą), likus kelioms dienoms iki jo naujausio filmo „The Seed of the Sacred Fig“ debiuto Kanų konkursinėje programoje, Islamo revoliucijos teismas nuteisė aštuonerius metus kalėti. Filmas tebėra įtrauktas į festivalio repertuarą.
M. Rasoulofas, kuris pabėgo iš Irano ir dabar yra neatskleidžiamoje vietoje Europoje, antradienį paragino pasaulio kino bendruomenę tvirtai paremti jo kolegas.
Kanų festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) sakė, kad festivalis bendradarbiauja su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ir tikisi, kad 51 metų M. Rasoulofas galės dalyvauti kitą savaitę įvyksiančioje premjeroje.
Iraniečių kino kūrėjo pareiškime teigiama, kad jis dar nežino, ar galės dalyvauti.
Bene labiausiai laukiamas šių metų filmas yra F. F. Coppolos epas „Megalopolis“. Šis legendinis režisierius jau yra pasižymėjęs Kanų kino festivalyje – nebaigta jo juostos „Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now) versija daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pelnė jam antrąją „Auksinę palmės šakelę“ (Palme d‘Or).
Bus paliesta net ir artėjančių JAV prezidento rinkimų tema, įvyksiant Ali Abbasi (Ali Abasio) biografinio filmo „The Apprentice“, pasakojančio apie amerikiečių verslo magnato Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) karjeros pradžią, premjerai.
„Furioza: Pašėlusio Makso saga“ (Furiosa: A Mad Max Saga) premjera grąžina režisierių George'ą Millerį (Džordžą Milerį) į festivalį, prie kurio jis pirmą kartą prisilietė būdamas žiuri nariu.
„Mane tai įtraukė vien dėl to, kad tai tarsi kino stovykla, – sakė G. Milleris, kurį sužavėjo festivalyje vykstantis pasaulinis kino sambūris ir originalūs filmų pristatymai. – Iš tikrųjų tai optimalus kinas. Tą akimirką, kai jie pasakė: „Gerai, mes mielai čia parodysime šį filmą“, aš tuo noriai pasinaudojau.“
„#MeToo“ judėjimo akcentas
Daug dėmesio greičiausiai teks prancūzų režisierei ir aktorei Judith Godreche (Žiudit Godreš), anksčiau šiais metais pareiškusiai, kad paauglystėje prie jos seksualiai priekabiavo filmų kūrėjai Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'as Doillon'as (Žakas Duajonas). Šie kaltinimai, kuriuos B. Jacquot ir J. Doillon'as paneigė, supurtė Prancūzijos kino pasaulį.
Nors didžioji prancūzų kino industrijos dalis anksčiau nenoriai pritarė judėjimui „#MeToo“, J. Godreche išpažintis sukėlė platesnę reakciją. Ji aistringai kalbėjo apie pokyčių būtinybę Cezario apdovanojimuose, Prancūzijos „Oskarų“ atitikmenyje, ir šalies parlamento komisijai, sukurtai tirti seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose.
J. Godreche šia tema sukurtas trumpametražis filmas „Moi Aussi“ trečiadienį atidarys Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ (Un Certain Regard) programą.
„Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ta prasme, kad nenoriu tiesiog persekioti visus šios industrijos atstovus, – prieš festivalį sakė ji. – Aš tiesiog kovoju už tam tikrus pokyčius. Tai vadinama revoliucija.“
Tai naujausias „#MeToo“ atgarsio didžiausiame pasaulyje kino renginyje etapas po to, kai 2018 metais ant Festivalių rūmų (Palais des Festivals) laiptų 82 moterys surengė protestą, o 2019-aisiais buvo įsipareigota siekti lyčių lygybės.
Festivalis dažnai sulaukdavo kritikos, kad nekviečia daugiau moterų režisierių į konkursines programas, tačiau šiemet organizatoriai visiškai palaiko J. Godreche ir kartu ruošiasi galimybei, kad renginio metu bus daugiau seksualinio smurto aukų išsipasakojimų.
Kas galiausiai grįš namo su „Auksine palmės šakele“, spręs žiuri, kuriai vadovaus Greta Gerwig (Greta Gervig), neseniai sulaukusi didelės savo filmo „Barbė“ (Barbie) sėkmės.
Festivalis tęsis iki gegužės 25-osios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimai
Kultūros ministerija skelbia naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimų pradžią. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...
-
Klaipėdiečiams – apie J. Budrio atsiminimus1
Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio atsiminimai apie svarbiausius Lietuvai tarpukario įvykius yra unikalus šaltinis. Jie įdomūs ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų valstybės n...
-
Klaipėdoje – tautinių kultūrų diena7
Daugiakultūrėmis tradicijomis garsėjančioje Klaipėdoje nuskambėjo jau tryliktasis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, kuriame dalyvavo ne tik uostamiesčio tautinių mažumų atstovų meniniai ansambliai, bet ir svečiai iš Estijos...
-
Skaudi netektis: mirė Vilniaus dailės akademijos prorektorė I. Pleikienė2
Pralaimėjusi kovą su sunkia liga, mirė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dailėtyrininkė, akademijos prorektorė dr. Ieva Pleikienė. Menotyrininkė ėjo 53-ius metus. ...
-
Maironio premija – jauniausiai laureatei
Paskutinį gegužės penktadienį poezijos gerbėjai susirinko į 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamąjį vakarą Kaune. Jo metu poetei Ievai Rudžianskaitei iškilmingai įteikta Maironio premija. ...
-
Obelynėje lankytojų jau laukia atgimęs H. ir T. Ivanauskų namas
Po metus trukusios rekonstrukcijos gegužės 18-osios vakarą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamasis namas Obelynėje vėl atvėrė duris lankytojams. Atidarymo šventė simboliškai sutapo su Muziejų naktimi. ...
-
Marijampolėje atidarytas Sporto istorijos muziejus3
Marijampolėje šią savaitę atidarytas Sporto istorijos muziejus. ...
-
Orkestrai parodė savo galią – susibūrė įspūdingam bendram pasirodymui3
Šeštadienį po pietų įvykių sūkuryje atsidūrė Vienybės aikštė ir Laisvės alėja. ...
-
Papiktino garsaus režisieriaus spektaklis: kankino vabalą31
Kaunietė pasipiktino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ matytomis, pasak jos, vabalo kankinimo scenomis. Žiūrovės žodžiais, vabalas buvo kankinamas badant jį adata, visa tai rodoma stambiu planu. Režisieri...