- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pierre Soulages
Prancūzijos tapytojo Pierre'o Soulages (Pjero Sulažo) drobė aukcione Paryžiuje buvo parduota už 9,6 mln. eurų sumą.
Tai didžiausia kada nors už „juodos spalvos meistro“, kuris gruodžio 24-ąją švęs 100 metų sukaktį, paveikslą sumokėta suma.
1960 metais nutapyta drobė su plačiomis juodomis juostomis parduota Paryžiuje vykusiame aukcione likus vos kelioms dienoms iki didžiulės parodos, skirtos pagerbti ilgą tapytojo karjerą, atidarymo.
P. Soulages, kuriam per Kūčias sukaks 100 metų ir kuris vis dar darbuojasi, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje priėmė radikalų sprendimą tapyti naudodamas beveik vien juodą spalvą.
Tapytojas, kurį buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Olandas) yra pavadinęs „iškiliausiu gyvenančiu menininku“, šiais metais papasakojo naujienų agentūrai AFP, kad jei jis nebūna šimtu procentų patenkintas savo darbu, tuomet „sudegina drobę lauke“.
Buvo tikimasi, kad aukcionų namai „Tajan“ parduos paveikslą už sumą iki 6 mln. eurų.
Visgi po varžytinių, kuriose dalyvavo ir kolekcionieriai iš Azijos bei Amerikos, drobė „galiausiai pateko į vieno Europos kolekcininko kolekciją“, pažymėjo „Tajan“ atstovė Julie Ralli (Žuljen Rali).
Pirmuoju drobės pirkėju buvo Jamesas Johnsonas Sweeney (Džeimsas Džonsonas Svinis), buvęs Niujorko modernaus meno muziejaus kuratorius, o vėliau ir Guggenheimo muziejaus direktorius. Visą šį laiką paveikslas išliko J. J. Sweeney šeimos nuosavybe.
J. J. Sweeney susitikimas su P. Soulages 1948-aisiais tapytojui tapo tramplinu į pripažinimą Jungtinėse Valstijose.
P. Soulages paroda bus atidaryta Luvre gruodžio 11 dieną ir veiks iki kovo mėnesio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Joninės Šančiuose...
-
Lietuvos krepšinio rinktinės...
-
Istorinis plaukimas Nemunu...
-
Joninės Klaipėdoje...
-
AIDA pasaulio laisvojo nardymo...
-
Birželio sukilimo minėjimas...
-
Žmogaus biologinių ištekli...
-
Kėdainių rajone pradėtas st...
-
Naujai išrinktiems europarlam...
-
Pažaislio liepų alėjos vaka...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžiųVasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių traukaMikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystėBirželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Lenkų ragana – apie Jonines: tradicijos, burtai, patarimai ir gniuždantys mitai14Portalui kauno.diena.lt pavyko pasikalbėti su ragana, kuri gyvena Lenkijoje. Ši papasakojo apie kerus, kuriais užsiima, dvasias ir amuletus. Žinoma, dėmesio skirta ir Joninėms – jose gausu magijos, energijų, mitų ir gražių papročių. ...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų1Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...