- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asociacija LATGA sudarė populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukus. Paaiškėjo, kad tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose 2018 m. nepralenkiama buvo romanų kūrėja Irena Buivydaitė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje į pirmąją vietą iškopė Lina Žutautė, populiariosios knygų serijos apie Kakę Makę autorė.
Populiariausių autorių ir knygų dešimtuką asociacija LATGA atlieka kiekvieną vasarą, remdamasi Kultūros ministerijai pateikiama kompensacinio atlyginimo paskirstymo už knygų panaudą bibliotekose ataskaita.
Asociacija šešioliktus metus iš eilės paskirstė autoriams kompensacinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose. Šiemet ši suma siekė beveik 275 tūkst. eurų (pernai autoriams išmokėta beveik 240 tūkst. eurų), paskirstyme dalyvavo 1373 knygų tekstų autoriai, 506 vertėjai, 116 iliustruotojų ir 58 knygos dailininkai. Per 2018 metus užregistruoti 108 nauji autoriai. 2018 m. kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą paskirstyme dalyvavo 1671 Lietuvos bei 382 užsienio autoriai, 329 autorių knygos nebuvo paimtos skaityti nė vieno karto.
Jau tapo gražia tradicija skirstant atlyginimą sykiu parengti populiariausiųjų autorių ir jų kūrinių bibliotekose sąrašus, remiantis 66 bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), pateiktais duomenimis.
„Duomenis surenkame ne iš visų šalies bibliotekų, o informacijos prašome tik apie tuos autorius ir knygas, dėl kurių buvo užpildytos mūsų svetainėje pateikiamos paraiškos. Vis dėlto esame įsitikinę, kad mūsų sudaryti dešimtukai yra pakankamai objektyvūs, nes daugelis autorių ir vertėjų puikiai žino apie valstybės lėšomis mokamą kompensacinį atlyginimą už knygų panaudą bibliotekose, todėl užpildo reikiamus dokumentus. Ir vis dėlto norime pasinaudoti proga ir pakviesti paraiškas užpildyti ir tuos kūrėjus, kurie to dar nepadarė dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – sako Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė.
Ji pabrėžia, kad šie dešimtukai neatspindi bendrų skaitymo tendencijų, nes daug kas knygas perka knygynuose. Be to, nėra tikslių duomenų apie tai, kiek ir kokių knygų parsisiunčiama iš nelegalių šaltinių.
Pasak specialistės, 2018 m. bibliotekose tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, populiariausia buvo prozininkė ir vertėja I. Buivydaitė, kurios knygos buvo paimtos per 17 tūkst. kartų. Antroje vietoje liko moterims skirtų istorinių romanų autorė Gina Viliūnė, kurios knygos paimtos per 12,5 tūkst. kartų. Trečiojoje vietoje – rašytoja Jolita Herlyn, kurios knygas skaitytojai iš bibliotekų lentynų paėmė beveik 12 tūkst. kartų.
Populiariausiųjų lietuvių grožinės literatūros knygų dešimtuko viršūnėje – I. Buivydaitės knyga „Tikros ir netikros seserys“, antroje vietoje – Jurgio Kunčino „Tūla“, trečioje – Jolitos Herlyn „Angelai neverkia“. Tačiau šio dešimtuko absoliučia lydere galima vadinti antrąją vietą skaitomiausių bibliotekose Lietuvos autorių dešimtuke užėmusią G. Viliūnę, nes į jį pateko net keturios šios rašytojos knygos – „Imperatoriaus meilužė“, „Anos lobis“, „Karūna be karaliaus“ bei „Magdalė, smuklės merga“.
Į vaikų ir jaunimo literatūros bibliotekose skaitomiausių autorių dešimtuko viršūnę iškopė istorijų apie „Kakę Makę“ rašytoja ir dailininkė L. Žutautė, kurios knygos paimtos per 23 tūkst. kartų. L. Žutautė aplenkė ilgai šiame tope karaliavusį rašytoją Vytautą Račicką, kurio knygos pernai buvo paimtos per 21 tūkst. kartų. Trečioje vietoje liko rašytojas ir dailininkas Kęstutis Kasparavičius, kurio knygos paimtos daugiau nei 16,5 tūkst. kartų.
Vaikams ir jaunimui skirtų knygų dešimtuke atsidūrė net 4 L. Žutautės knygos – „Kakė Makė ir dantukų fėjos puota“ (2), „Kakė Makė ir pavogtas laikas“ (3), „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“ (6) ir „Kakė Makė ir supertėčio diena“ (7). Šio sąrašo viršūnėje įsitaisė jaunos rašytojos Gajos Gunos Eklės knyga „Brolis, kurio nereikėjo“.
Labiausiai skaitoma knyga užsienio grožinės literatūros kategorijoje – Kathryn Taylor „Daringamo dvaras. Paveldėjimas“ (vertėja Gražina Šumskytė, knyga paimta 5 tūkst. kartų). Antroje vietoje – Rūtos Šepetys „Druska jūrai“ (vertė Zita Marienė, knyga paimta 4307 kartus), trečia pagal skaitomumą – Tessos Gerritsen „Aš žinau paslaptį“ (vertė Bronius Bružas, knyga paimta per 4,2 tūkst. kartų).
Populiariausia mokslinės/populiariosios dalykinės literatūros rašytojų sąraše – mokslininkė, literatūros profesorė Viktorija Daujotytė. Antroje vietoje – Lavija Šurnaitė, kurios dvi knygos atsidūrė skaitomiausių mokslinės/dalykinės literatūros knygų sąrašo viršūnėje. „Optimizmo genas“ įsitaisė pirmoje, o „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“ – antroje vietoje. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad mokslinės/populiariosios dalykinės literatūros sričiai priskiriamos knygos skaitomumu gerokai atsilieka nuo grožinės literatūros kūrinių.
Populiariausia bibliotekose 2018 m. tarp knygų dailininkų – Deimantė Rybakovienė, tarp knygų iliustruotojų – Alfreda Steponavičienė, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė.
J. Bražiūnienė sako, kad visi autoriai, gaunantys atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose, taip pat dalyvauja kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu paskirstyme. Taip pat šis kompensacinis atlyginimas yra mokamas leidėjams bei žurnalistams.
Atlyginimą už autorinių kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu (kopijavimas ir spausdinimas) Asociacija LATGA surenka iš įmonių, kurios prekiauja kopijavimo ir spausdinimo įranga, taip pat – iš spausdinimo ir kopijavimo paslaugas teikiančių bendrovių.
Asociacijai LATGA pranešimus apie 2018 m. parduotus reprografijos įrenginius pateikė 30 įmonių, o deklaracijas apie reprografijos paslaugų teikimą užpildė 121 įmonė. Iš viso už parduotus reprografijos įrenginius ir reprografijos paslaugas surinkta beveik 71 tūkst. eurų. Autorinis atlyginimas paskirstytas 1442 grožinės ir mokslinės literatūros autoriams (iš jų 382 užsienio autoriai), 149 iliustruotojams ir knygų dailininkams, taip pat – 143 Lietuvos dailininkams (reprodukavimas) ir 20 užsienio dailininkams (reprodukavimas). Leidėjams (periodinės spaudos ir knygų) buvo išmokėta 19 242 eurų, žurnalistams (Lietuvos žurnalistų sąjungai) – 4810 eurų.
Kompensacinis atlyginimas tiek už knygų panaudą bibliotekose, tiek už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu jau pasiekė knygų autorių sąskaitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negali patikėti savo akimis: stulbinantis balerinos šokis plinta it virusas
Prancūzų balerina ir choreografė Victoria Dauberville nepaliko abejingų – plintantis jos šokio vaizdo įrašas toks vizualiai stulbinantis, kad internautai negali patikėti, jog tai – ne dirbtinio intelekto kūrinys. ...
-
Demi Moore pagerbta „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimu
Demi Moore (Demi Mur) penktadienį gavo geriausios aktorės „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimą, patvirtindama savo, kaip favoritės lenktynėse dėl „Oskarų“, statusą. ...
-
Ragina atkreipti dėmesį į informaciją: ši baleto trupė nėra Ukrainos atstovė
Kultūros ministerijai penktadienį buvo pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje informacija, jog į Lietuvą su gastrolėmis atvykstanti baleto trupė „Kyiv Grand Ballet“ nėra Ukrainos atstovė. ...
-
Draugystė užgimė per simbolius
A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...
-
Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...
-
į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus šiemet pretenduoja 93 scenos meno darbai
Šiemet į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pretenduoja 93 scenos meno darbai, praneša Kultūros ministerija. Iš šio sąrašo Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pagal atskiras kategorijas ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda Rytprūsiams atminti
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta tragiškai žuvusio klaipėdiečio fotomenininko Raimundo Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“. Joje ketinama pristatyti vieną svarbiausių fotografijų ciklų „Rytų P...
-
Kritikuoja atranką į „Euroviziją“ Lietuvoje: kasmetis cirko karavanas
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja dabartinę atrankos į „Euroviziją“ tvarką. Jo teigimu, pagal ją neįmanoma atrinkti stipraus atlikėjo. ...
-
Mada kaip visuomenės veidrodis
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...
-
Holokaustas Lietuvoje: faktai, kontekstai, diskusijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio, dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis papil...