- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
-
Tris dešimtmečius brandinta unikali O. Koršunovo ir J. Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“ pristatoma virtualioje erdvėje
Virtualioje erdvėje pristatoma „Paskutinė Krepo juosta“ – tai tris dešimtmečius Oskaro Koršunovo ir Juozo Budraičio brandinta idėja.
Menininkų pasirinktas kūrinys – vienas iš absurdo literatūros klasikos veikalų, kvestionuojančių skaudžią žmogaus amžiaus kaitos temą. Kaip pjesėje teigia pagrindinis ir vienintelis jos veikėjas Krepas, tai yra jo paties retrospektyvi kelionė praeitin. Ilgą gyvenimą jau nugyvenęs vyras sėdi savo kambaryje, paskendęs tarp daugybės juostų su savo paties balso įrašais iš praeities.
„Sumanymas statyti „Paskutinę Krepo juostą“ kilo dar prieš tris dešimtmečius, po mano pirmojo spektaklio „Ten būti čia“. Per šį laiką, kartas nuo karto susitikdami su Juozu, vis prisimindavome šį sumanymą, kol pajutome, jog jau atėjo laikas“, – apie spektaklio užuomazgas pasakoja O. Koršunovas.
Niekada nestatyčiau „Paskutinės Krepo juostos“ jei ne aktorius Juozas Budraitis, kuris savo amžiumi, gyvenimo patirtimi, intelektu gali tapti tuo beketišku simboliu.
Režisierius sutinka, jog pastatyti Samuelio Becketto pjesę nebuvo lengva. Kita vertus – tai dar vienas priimtas iššūkis. Nelengvas, bet savotiškai įdomus, ypač kai dirbi kartu su tokiu aktoriumi kaip J. Budraitis.
„Becketto pjesės – kaip akmenys. Išgrynintas egzistencializmas, stiprūs simboliai nebepalieka vietos interpretacijoms. Arba tampi tuo simboliu, arba ne. Čia nieko neprivaidinsi. Niekada nestatyčiau „Paskutinės Krepo juostos“ jei ne aktorius Juozas Budraitis, kuris savo amžiumi, gyvenimo patirtimi, intelektu gali tapti tuo beketišku simboliu. Aš niekada negalvojau, kad be visų egzistencialistinių temų, taip stipriai ir jautriai išryškės meilės tema. Ir tai įvyko tik dėka J. Budraičio. Man šis spektaklis tapo meilės atsivėrimu, kai žmogui, praėjusiam visą gyvenimą, kaip pagrindinis dalykas išnyra tyvuliavimas valtyje su moterimi ir ta pirma meilė“, – apie pjesės geležinę logiką kalba O. Koršunovas.
Juozas Budraitis, D. Matvejevo nuotr.
Spektaklyje vaidinantis J. Budraitis – kino, televizijos ir teatro aktorius, sukūręs arti šimto įvairių vaidmenų Lietuvos bei užsienio kine ir televizijoje. Su jo vardu siejami žymiausiu lietuviško kino pastatymai: „Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“, „Maža išpažintis“, „Sodybų tuštėjimo metas“.
„Pjesėje daugybė smulkmenų sutampa su asmeniniais dalykais. Tai yra pagyvenusio žmogaus prisiminimai, svarstymai, savo gyvenimo analizavimas, pridarytų klaidų smerkimas. Tie visi paradoksai iš tiesų vyksta gyvenime, nors ir atrodo, jog gyveni natūraliai ramiai, švelniai, logiškai tvarkingai. O iš tiesų yra daugybė įvairių paklaidų, netikėtumų, nepateisinamų ir nepaaiškinamų dalykų. Visa tai galima rasti S. Becketto „Paskutinėje Krepo juostoje“, – teigia J. Budraitis.
„Paskutinė Krepo juosta“ ir J. Budraitis pažymėjo keletą ryškių taškų OKT/Vilniaus miesto teatro užsienio gastrolių žemėlapyje. Tai Modena (Italija), Žirona (Ispanija), Rijeka (Kroatija), Tbilisis (Gruzija), Minskas (Baltarusija), Maskva ir Sankt Peterburgas (Rusija) ir įsimintinas Kijevas (Ukraina). Pastarajame mieste spektaklis buvo rodomas pačiame Maidano įvykių įkarštyje, kitapus salės sienų besigrumiant protestuotojams ir omonininkams.
„Tai buvo pirma naktis, dar vadinama eglutės naktimi, kai Berkuto pareigūnai sudaužė studentus. Sutikome tokią minią protestuotojų, kokią buvome matę tik Sąjūdžio laikais. Tik ši minia šaukė ne „Sąjūdis“, o „Revoliucija“. Buvo juntama, jog prasilies kraujas. Ir jis prasiliejo tą vakarą, kai vyko spektaklis. Mes visaip mėginome apsaugoti Juozą nuo anapus durų sklindančių žinių. Teko meluoti, nes aktorius turi išlikti tam tikroje sielos ramybėje. Kai Juozas vaidino „Paskutinę Krepo juostą“ pilnoje galerijos M17 salėje, girdėjosi revoliucingos minios riksmai. Nepaisant to, visi žiūrovai liko stebėti spektaklio“, – prisimena O. Koršunovas.
„Man pačiam „Paskutinės Krepo juostos“ kūrybinis periodas buvo ypač svarbus. Jo metu tarsi atlikau išpažintį, išspjaudamas iš savęs visas bjaurastis. Kartais norisi, jog žiūrovai įsijungtų, vieni kitiems sakydami: „Gerai, dabar tavo eilė atsukti savo praeitį kaip tą juostą“. Nesinori, jog spektaklis taptų nuobodus, kaip kasdienis ėjimas į vis tą pačią parduotuvę, kurioje pirksi tą pačią duoną ir tą patį kefyrą. Todėl negalima „Paskutinės Krepo juostos“ vaidinti dažnai. Būna įdomu vaidinti, kuomet nežinau kas tą vakarą su manimi nutiks“, – pasakoja J. Budraitis.
S. Becketto „Paskutinė Krepo juosta“ (rež. O. Koršunovas) – jau nuo šio penktadienio, kovo 12 d., 19 val., Tiketa.lt platformoje. Žiūrovai spektaklį galės pamatyti iki kovo 22 d. imtinai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Dokumentai paaiškina K. Kubilinsko sprendimą kolaboruoti ir žudyti5
Sutiko ne tik tapti okupantų aktyvistu, bet ir dėl materialinės gerovės ir literato ambicijų nužudyti laisvės kovotojus. Tokį dramatišką poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) pasirinkimą atskleidžia Lietuvos ypatingojo archyvo parengta vir...
-
„Afrikos dienose“ – Vakarų ir Rytų Afrikos kultūros tradicijos
Trečiadienį Vilniuje prasideda vienintelis Lietuvoje Užsaharės kultūrą pristatantis festivalis – „Afrikos dienos“. Tryliktus metus tradiciškai gegužės mėnesį kviečiantis kultūros renginys šiemet parengė keturių die...
-
Skelbiama, kas laimėjo 2024 metų Pirmosios knygos konkursą
Jau tradicija tapo, kad gegužės septintąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia jau ne vieną dešimtį pavasarių skaičiuojančio Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezi...
-
A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skirtas I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei8
Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – šiemet skirtas buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir prieš daugiau nei mėnesį mirusiai disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir VU docentei A. Kučinskienei
Šiemet Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Audronei Kučinskienei. ...
-
M. Gimbutienės biografija: įtakos moterų judėjimams paieškos
Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologės Marijos Gimbutienės – biografija ir recepcijos istorija. Dr. Rasos Navickaitės knyga „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžios...
-
Seimui bus pateiktas Kultūros pagrindų įstatymo projektas4
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį parlamentui pateiks ne vienus metus rengtą Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...