- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Turime būti pasiruošę minėti 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Artėjant 2025 metams, kai Lietuva ir visas pasaulis švęs mūsų genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines, mes turime būti ir pasiruošę tokiai šventei, ir duoklę atiduoti šiam genijui, jo kūrybai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime teigė parlamentaras.
„Ir apskritai – mes turime sudaryti tą bazę ar pagrindą, kuriuo ir vyktų mūsų Lietuvos kultūros kaitos arba kaita, kad tai nebūtų suprasta kaip kokio nors vieno asmens šventimas, garbinimas ar panašiai, o kad būtų suprasta, jog M. K. Čiurlionis visu savo gyvenimu ir kūryba nušvietė mums tą kelią, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė jis.
M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas sakė, kad menininko palikimas Lietuvoje nėra tinkamai pristatytas.
„Deja, reikia pripažinti, kad M. K. Čiurlionio palikimas nėra deramai pristatytas: neturime pirminių šaltinių – jo laiškų, jo tekstų, vertimo į užsienio kalbas, neturime pakankamai aukšto lygio jo muzikinių kūrinių, akademinių redakcinių leidinių, neturime kokybiškų jo paveikslų albumų, kurie būtų išleisti su tekstais, pristatančiais M. K. Čiurlionio kūrybą įvairioms pasaulio šalims. Ir čia tik patys minimaliausi jam skirti namų darbai, kurie nuolat stebina turistus, atvykusius į Lietuvą“, – kalbėjo menininko proanūkis.
Vis dėlto jis teigė besitikintis, kad 2025-aisiais pavyks M. K. Čiurlionio gimimo metines paminėti deramai.
„Mums reikia, kad M. K. Čiurlionio spalvomis nušvistų nauji plotai – tie plotai, kuriuose dabar gyvename. Kad ta Europos kultūrinė erdvė, terpė, kurioje dabar esame, pamatytų M. K. Čiurlionį (...) Mes dar šansą turime, kad 2025 metais sutiksime N. K. Čiurlionio gimtadienį, jubiliejų deramai, kad M. K. Čiurlionis iki 2025 metų turi šansą tapti pasaulinio tyrinėjimo objektu“, – teigė R. Zubovas.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
AGATA muzikinių apdovanojim...
-
JAV Padėkos dienos šventė...
-
Seimo valdančiosios koalicijo...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Tarptautinės Kalėdų labdaro...
-
„LTG Link“ VIP salės atid...
-
Kalėdoms dekoruoto traukinio ...
-
G. Nausėda susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Vyriausybėje surengta spaudos...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karąGreta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimąDaugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūniųNorint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai11Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijosSapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventėŽemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. KėlerisLietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriamsLietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribosDu atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...