- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 14 d. žymiojoje Tokyo Opera City Toru Takemitsu salėje įvyko kompozitoriaus, chorvedžio, pedagogo prof. Vytauto Miškinio ciklo vaikų chorui „Keturi žvilgsniai į dangų“ pasaulinė premjera.
Garsaus japonų chorvedžio Ko Macušita (Ko Matsushita) užsakymu sukurtas prof. Vytautas Miškinio kūrinys pristatytas koncerte „Ko Macušita ir pasaulis. Mūsų laikmečio kompozitorių paroda“, skirtame pažymėti japonų maestro 60-mečio jubiliejų.
Kūrinį atliko Ko Macušitos vadovaujamas vaikų choras „Minamino Kids Singers“ ir pianistas Kacunoris Maeda (Katsunori Meda). Iš viso koncerte pirmą kartą nuskambėjo specialiai šiai progai parašytų šešiolikos iškilių kompozitorių iš Europos, Azijos, Australijos choriniai kūriniai. Prieš koncertą prof. Vytautas Miškinis kalbėjo, kad jam didelė garbė būti pasaulio kompozitorių lyderių apsuptyje ir dalyvauti šiame išskirtiniame koncerte: „Visi pristatomi kūriniai išties vertingi, jau publikuoti japonų leidyklos Edition ICOT, išleisti ir dviejų kompaktinių plokštelių albumu.“
Lietuvių kompozitoriaus ciklą sudaro keturios dalys pagal Ko Macušitos parinktas Christinos Rossetti, Naoko Kudo eiles anglų kalba ir Šv. Ambraziejaus lotyniškus tekstus: „Kas matė vėją“, „Amžinybė“, „Žvaigždėtą naktį“ ir „O lux“. Trys dalys atliekamos su fortepijono pritarimu, o dalis lotynišku tekstu – a cappella.
Trečiojoje dalyje panaudotas lietuvių liaudies dainos „Išjojo jojo sodauto“ motyvas, atliekamas dviejų balsų kaip sutartinė, o žemesnieji balsai imituoja skudučius. Pasak prof. Vytauto Miškinio, lotynišką tekstą pridėjęs prie ciklo norėdamas išreikšti Dangiškąjį ir Dieviškąjį visatos pradą. Kūrinys atspindi keturis skirtingus žvilgsnius į dangų, įskaitant Saulės šviesos Amžinybę. Kompozitorius pabrėžė stengęsis parašyti kūrinį, įdomų jį atliekantiems vaikams.
Lietuvį ir japoną chorvedžius, kompozitorius sieja ilgametė kūrybinė draugystė, užsimezgusi 2008 m., kai Vytautas Miškinis dalyvavo Latvijos choro „Kamer“ ir jo vadovo Mario Sirmais inicijuotame „Pasaulio dainos apie saulę“ projekte ir parašė jam kūrinį.
Vėliau lietuvis kompozitorius kūrė Ko Macušitos prašymu chorams Japonijoje, bendravo festivaliuose bei chorų konkursuose Singapūre, Lenkijoje, Japonijoje, kitose šalyse. Ko Macušita rengė dirigavimo ir kūrybos kursus Lietuvoje, jo kūriniai skambėjo valstybinio choro „Vilnius“ autoriniame Ko Macušitos koncerte šv. Kotrynos bažnyčioje.
Prof. V. Miškinio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ Japonijoje iš viso lankėsi septynis kartus ir surengė 150 koncertų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai1
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...
-
Ukrainiečių ir lietuvių aktorė, prodiuserė Kiseliovaitė: Ukrainos teatrui reikia pokyčių2
„Šiandienos teatras turi būti toks, kokios norėtume rytojaus visuomenės“, – šia garsia Ukrainos režisieriaus Les Kurbas, Stalino režimo sužaudyto 1933 m., fraze savo darbe vadovaujasi Kristina Kiseliovaitė – u...