- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ryžiuose, kruopose, kakavoje, džiovintuose grybuose ar vonios kambaryje pastebėti vabzdžiai – viena dažniausių pastarųjų dienų kenkėjų naikinimo ekspertų kvietimo į namus priežasčių. Gyventojai sutrinka maiste ar po remonto namuose aptikę iki šiol nematytus vabzdžius.
Kenkėjai – ką tik suremontuotose patalpose
„Vos prieš mėnesį įsikraustėme į naująjį namą. Įsikūrimo džiaugsmą netrukus pakeitė nerimas – besitvarkydama namus pastebėjau medinio stalo paviršiumi ropinėjančius mažyčius vabzdžius. Žinojau, kad jie negalėjo atsirasti dėl netvarkos, nes namai visą laiką kruopščiai prižiūrimi, juose neseniai apsigyvenome. Norėdama kuo greičiau susidoroti su šia baisia problema ir išsiaiškinti jos priežastis nedelsdama kreipiausi į specialistus“, – nemaloniais prisiminimais dalinasi kaunietė Renata.
Biologo Liutauro Grigaliūno teigimu, pastaruoju metu ypač pagausėjo sunerimusių gyventojų, susiduriančių su menkai pažįstamais vabzdžiais – šiengraužiais, iškvietimų.
„Šiengraužiai – smulkūs 1-2 mm ilgio vabzdžiai, dar vadinami knygų ar dulkių utėlėmis, paprastai gyvena gamtoje, tačiau ne mažiau mėgsta ir žmonių gyvenamas patalpas, kuriose gali maitintis ant džiūstančio tinko, popieriaus, tapetų, baldų apmušalų augančiu mikroskopiniu grybeliu – pelėsiu. Svarbu paminėti, jog šiengraužiai – antriniai kenkėjai, jie dažniausiai įsiveisia tokiose vietose ar produktuose, kurie jau yra užkrėsti pelėsiu“, – sako L. Grigaliūnas.
Šiengraužiai minta maisto produktais, patenka į maisto pakuotes – jie užsiveisia esant pakankamam drėgmės ir šilumos santykiui. Tokios sąlygos reikalingos augti jų pagrindiniam maisto šaltiniui – pelėsiui. Paplitę vabzdžiai užkrečia tokias grūdines kultūras, kaip kviečiai, miežiai, kukurūzų ryžiai, ankštiniai, aliejiniai ir kakavos produktai. Mėgstamiausia šių vabzdžių vieta namuose – virtuvė ar vonios kambarys. Kenkėjai taip pat dažnai sutinkami parduotuvėse ar sandėliuose, kuriuose laikomi maisto produktai.
Būtina sunaikinti kiekvieną kiaušinėlį
Namuose įsikūrę šiengraužiai gyvena iki pusės metų, per tą laiką, esant optimalioms drėgmės ir šilumos sąlygoms, 25 kartus per mėnesį pasidauginanti patelė gali sudėti iki 200 kiaušinėlių. Patalpose, kuriuose vidutinė temperatūra mažesnė nei 30 laipsnių ir yra mažai drėgmės, kiaušinėliai vystosi 56 dienas, šiltose ir drėgnose vietose, kiaušinėliai vystosi tik 21 dieną. Tokiu būdu, iš pirmo žvilgsnio, išnaikinus vabzdžius, jų populiacija netrukus vėl atsinaujina. Naikinimas sudėtingas ir dėl to, jog besivystantys vabzdžiai būna sunkiai pastebimi – beveik permatomi, tik visiškai suaugę tampa rudos spalvos.
Kenkėjų kontrolės ekspertų teigimu, šiengraužių naikinimas namuose būtinas, nes jie gali žmonėms sukelti alergines reakcijas.
„Laboratoriniais tyrimais nustatyta, jog šiengraužiai gali būti tolerantiški insekticidams. Dėl to, namų sąlygomis kovoti su šia problema – ypač sudėtinga, – tvirtina L. Grigaliūnas. – Šiengraužių užkrėstose patalpose kartu su chemine kontrole reikalingas griežtas sanitarijos sąlygų laikymasis, būtina pasistengti, jog aplinka būtų kuo sausesnė, vėsesnė – taip užkertant kelią pagrindinio šiengraužių maisto – pelėsio atsiradimui ir dauginimuisi. Kenkėjų užkrėstą produkciją rekomenduojama sunaikinti, o kitus produktus neužlaikyti ilgą laiką“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus1
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...
-
T. Tomilinas: toks valstybės įmonės pertvarkymas gali būti pražūtingas Lietuvos miškams3
Seimui bus pateikta rezoliucija raginanti stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. ...
-
Įšilus orams Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys9
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims pavojingai mažą ribą. Pirmadienį telkiniuose pastebėta ir kritusių ...
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Nugaišo šuo vardu Kabosu, išgarsėjęs kaip interneto memas4
Japonijoje nugaišo šuo vardu Kabosu, kurio skeptiška snukio išraiška linksmino žmones visame pasaulyje ir tapo interneto memu. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais10
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
Gamtos išdaigos: klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį9
Klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį – žydi ankstyvo pavasario atributu vadinamos plukės. Čia pat pražydo įprastai tik birželį žiedus skleidžiantys lubinai. ...