Nedidelės gudrybės buitinę techniką privers dirbti taupiau

Visi pastaruoju metu stengiasi gyventi taupiai. Tačiau kad ir kaip norėtume mažiau mokėti už išeikvotą energiją, neišvengiamai turintys dirbti prietaisai – šaldytuvai, skalbyklės, džiovyklės ar indaplovės – elektros skaitiklį vis tiek verčia suktis. O kartais net pašėlusiai.

Ieško naujų nišų

Siekiantiems savo namų ūkyje racionaliai naudoti elektros energiją ir vandenį specialistai sutartinai pataria pirmiausia įvertinti turimus buitinius prietaisus ir atrasti galimybę prieš dešimtmetį ar dar anksčiau pagamintus gaminius pakeisti naujais, gerokai ekonomiškesniais.

Bendrovės "Avitelos prekyba" prekybos vadovas Ramūnas Gudauskas pasakojo, kad kiekvienas patikimas gamintojas kaskart pateikia vis naujų stulbinamai ekonomiškų prietaisų. Pavyzdžiui, ekologiškus dulkių siurblius, kurių elektros energijos sąnaudos mažesnės net 33 proc., 13 indų komplekto indaploves, sunaudojančias vos 10 l vandens ir daug kitokių. Augant pirkėjų poreikiams itin išpopuliarėjo didelių įstrižainių televizoriai. Nuo 2007 iki 2009 m. populiariausios 107 cm įstrižainės televizoriaus energijos sąnaudas sugebėta sumažinti iki 33 proc., o jo ilgaamžiškumas išaugo nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. darbo valandų.

R.Gudausko teigimu, pagal gaminio pobūdį daugiausia elektros energijos sunaudoja džiovyklės, elektrinės viryklės, virduliai, lygintuvai, šildytuvai – tie prietaisai, kurie turi kaitinimo funkciją.

Pasak bendrovės "Snaigė" rinkodaros direktorės Rūtos Petrauskaitės, apie 25 proc. visos namų ūkyje išeikvojamos elektros energijos suvartoja šaldymo prietaisai. Raidėmis A+ ir A žymimi ekonomiški šaldytuvai, per metus suvartojantys 260–300 kilovatvalandžių (kWh) energijos, B – vidutinio ekonomiškumo šaldytuvai. ES teritorijoje galima prekiauti ne žemesnės nei B klasės prietaisais.

Prekybos tinklo "Topo centras" ekspertai patarė rinktis prietaisus, turinčius ekonomiškas programas, ir tik esant būtinybei naudoti tokias, kurioms būtina aukšta vandens temperatūra. Taip vandeniui pakaitinti bus sunaudota mažiau elektros energijos. Antai skalbiant drabužius vandenyje, kurio karštis skalbyklėje siekia 90–95 laipsnius, taip pat indaplovei naudojant 70 laipsnių karščio vandenį, per vieną ciklą sunaudojama daugiau nei 2 kWh elektros energijos.

Vieni neekonomiškiausių prietaisų yra B ir C energijos klasės džiovyklės. B klasės prietaisai sunaudoja 3,3 kWh per vieną džiovinimo ciklą, o C klasės – 4 kWh.

Reikia keisti įpročius

Pasak "Avitelos prekybos" atstovo R.Gudausko, taupyti energiją padės ne vien ekonomiška buitinė technika. "Labai svarbu išmokti tinkamai naudotis prietaisais ir keisti savo įpročius", – teigė pašnekovas.

R.Gudauskas patarė nuolat profilaktiškai nukalkinti visus prietaisus, naudojančius vandenį: skalbykles, indaploves, lygintuvus ir kitus. Kalkių nuosėdoms susikaupus ant kaitinimo elementų, itin pailgėja kaitinimo procesas ir sunaudojama daugiau energijos.

Kadangi kiekvieną kartą įkaitinant lygintuvą sunaudojama gerokai daugiau elektros energijos nei reikia temperatūrai palaikyti lyginant, vertėtų pasistengti lyginti ne po vieną kitą daiktą, o sukaupti didesnį skalbinių kiekį. Lyginant temperatūrą reikėtų taikyti pagal audinio tipą, o perdžiovintiems skalbiniams naudoti garus arba papurkšti vandeniu. Šiuolaikiniuose, ypač patikimų gamintojų, lygintuvuose garas yra reguliuojamas.

Turintiems dieninio ir naktinio režimo elektros apskaitos prietaisus itin patogi laiko atidėjimo??????????????? funkcija, kuri yra daugumoje indaplovių, skalbimo mašinų, džiovyklių, viryklių.

Šildant patalpas elektriniu šildytuvu, R.Gudauskas patarė šildymo režimą pakeisti į minimalų, vos įšilus patalpai.

"Taip pat nederėtų užmiršti, jog ir šiuolaikiški televizoriai turi automatinio energijos taupymo režimo funkciją, kuri padeda sutaupyti iki 50 proc. energijos sąnaudų patiriant minimalių vaizdo kokybės nuostolių. Užtenka pultelyje susirasti "eco" režimo mygtuką", – rekomendavo R.Gudauskas.


Kaip taupyti vandenį

Buitinės įrangos gamintojos "Electrolux", kuri neseniai aprūpino mokslinę tyrimų stotį Antarktidoje mažiausiai energijos suvartojančia buitine įranga, ekspertai taip pat ragina keisti įpročius ir siūlo išsamų rekomendacijų sąvadą, padėsiantį gyventi gerokai taupiau.

Vienas geriausių būdų taupyti vandenį namuose yra naudoti indaplovę. Šiuolaikiniai prietaisai sunaudoja tik apie ketvirtadalį vandens, kuris išleidžiamas plaunant indus rankomis. Pavyzdžiui, 12 žmonių skirtam indų komplektui išplauti plautuvėje reikia 60 l vandens, o indaplovė tam pačiam kiekiui indų sunaudos vos 15 l.

Prieš dėdami indus į indaplovę, dauguma žmonių juos perskalauja plautuvėje. Iš tiesų pakanka nugramdyti maisto likučius, o visa kita leisti išplauti prietaisui.

Rekomenduojama įsigyti tinkamą skalbyklę. Šis buitinis prietaisas naudoja bene daugiausia vandens. Ypač neekonomiški seni modeliai. O naujausios skalbyklės naudoja nuo 35 iki 50 proc. mažiau vandens vienam skalbimo ciklui, palyginti su senesniais modeliais.

Skalbti reikėtų tik visiškai prikrovus skalbyklę. Nors modernūs gaminiai energijos ir vandens kiekį automatiškai nustato pagal tai, kiek įkrauta skalbinių, vis dėlto ekonomiškiausias skalbimas bus tada, kai prietaisas bus visiškai prikrautas.

Trumpa skalbimo programa – daugiau sunaudojama vandens. Įjungus trumpąją skalbimo programą, prietaisas naudoja daugiau vandens kilogramui skalbinių nei skalbiant ilgąja programa. Be to, pasirinkus trumpąją skalbimo programą, dažnai negalima visiškai įkrauti skalbyklės.

Verdant maistą derėtų naudoti kiek galima mažiau skysčio. Paprastai virdami maistą žmonės pripila pilną puodą vandens. Iš tiesų, norint išvirti daržoves ar bulves, pakanka vos 1,4–1,8 l vandens. Uždengus puodą dangčiu, maistas virs tiesiog garuose ir taip išlaikys geriausias savybes.

Būtina patikrinti į būstą tiekiamo vandens kietumo lygį ir atitinkamai sureguliuoti skalbyklę. Tai padės sutaupyti ir vandens, ir skalbiamųjų priemonių.


Kaip naudoti šaldymo prietaisus

Reikia vengti dažnai varstyti šaldytuvo dureles, nes patekus šilto oro jį reikia vėl atšaldyti. Be to, patekęs šiltas oras didina drėgmę, dėl to susidaro ledo sankaupos. Taip netinkamai naudojantis šaldytuvu padidėja sąskaitos už suvartotą energiją ir trumpėja prietaiso efektyvumo trukmė. Taip pat padidėja rizika, kad suges maistas ir išplis bakterijos.

Šaldytuve reikia viską sudėlioti taip, kad būtų galima greitai rasti produktus. Pavyzdžiui, nusipirkus naujų produktų, juos galima surūšiuoti iš anksto, kad juos sudėti į šaldytuvą neužimtų daug laiko. Arba galima išsiimti stalčius daržovėms, ir, sudėjus visus vaisius bei daržoves, stalčius įdėti atgal į šaldytuvą.

Patartina naudoti ekorežimą arba nustatyti šaldytuvo termostatą ties 4–5 laipsnių šilumos riba, o šaldiklio – ties 18 laipsnių šalčio riba. Tai optimali temperatūra, užtikrinanti tinkamas eksploatacijos išlaidas ir puikų maisto išsaugojimą. Nustatyti žemesnės temperatūros nebūtina, nes net ir dėl 1 laipsnio gali būti suvartojama vidutiniškai 6–8 proc. daugiau energijos.

Šaldytuvas ar šaldiklis turi būti pilnas. Kuo daugiau šaldytų produktų yra šaldytuve ar šaldiklyje, tuo lengviau prietaisui atkurti reikalingą temperatūrą atidarius dureles.

Šaldytuvą atitirpinti reikia reguliariai. Net dėl 5 mm susidariusio ledo sluoksnio energijos suvartojama 30 proc. daugiau. Moderniausiuose šaldikliuose būna įdiegta bešerkšnė (angl. – "frost free") technologija, dėl kurios atitirpdyti prietaisų nebereikia. Tai leidžia taupyti ne tik energiją, bet ir laiką.

Išaugus šeimos poreikiams, galima rinktis didesnį šaldytuvą vietoj papildomo mažesnio. Atskiras didelis šaldytuvas sunaudoja apie 20 proc. mažiau energijos negu du mažesni modeliai, užimantys tokią pačią ar dar didesnę erdvę.

Būtina reguliariai valyti į baldus neintegruoto šaldytuvo kondensatoriaus groteles ir atitraukti jį kelis centimetrus nuo sienos, taip užtikrinant pakankamą ventiliaciją. Nepakankama ventiliacija gali padidinti energijos suvartojimą iki 10 proc.

Nederėtų dėti šilto maisto į šaldytuvą ar šaldiklį, nes tai padidina vidinę temperatūrą, o jai atstatyti sunaudojama daugiau energijos. Ir priešingai, sumanus sprendimas – į šaldytuvą dėti atšildomą sušalusį maistą, nes jis suteikia šaldytuvui "papildomo" šalčio.

Nereikia šaldytuvo ar šaldiklio statyti arti šilumos šaltinių, tokių kaip radiatoriai ar orkaitė. Reikia saugoti prietaisą nuo tiesioginių saulės spindulių. Nereikalinga šiluma sumažina kompresoriaus ir kondensatoriaus efektyvumą.

Nuolat reikėtų patikrinti durelių tarpinę (minkštą medžiagą, kuri leidžia hermetiškai prispausti dureles prie šaldytuvo korpuso), kad nebūtų plyšių. Kai tarpinė netvarkinga, šaltas oras išeina iš šaldytuvo. Sandarumą galima patikrinti įkišus gabalėlį popieriaus tarp tarpinės ir durelių. Uždarius dureles pamažu reikia popierių traukti. Turi jaustis silpnas tempimas. Tačiau jei popierius ištraukiamas lengvai, tarpinė gali būti pažeista ir ja reikėtų pakeisti.


Kaip naudoti skalbykles

Skalbiant geriausia naudoti žemiausią temperatūrą, tinkamą skalbiniams ir nešvaros lygiui.

Nors modernios mašinos prisitaiko prie skalbinių kiekio, energijos, vandens ir laiko suvartojimas visada bus mažiausias vienam kilogramui, kai būgnas bus pripildytas. Tačiau reikia būti atsargiems ir neperpildyti būgno, nes drabužiai gali būti nevisiškai išskalbti ir procedūrą reikės kartoti.

Derėtų pasirinkti ilgesnę programą. Galima sumažinti temperatūrą – tai neturės įtakos norint gerai išskalbti vidutiniškai suteptus drabužius.

Patartina naudoti medvilnės skalbimo programas. Jos yra efektyvesnės nei kitos programos, naudoja mažiau vandens ir energijos kilogramui drabužių ir leidžia prikrauti skalbyklės būgną, net siekiant geriausio rezultato. Ekonominės medvilnės skalbimo programos (60 ir 40˚C) išsiskiria didžiausiu taupumu.

Prieš naudojant džiovyklę, geriausia išsukti skalbinius skalbyklėje nustatant didžiausias apsukas, kad jie būtų kiek įmanoma sausesni. Niekas taip neveikia džiovinimo laiko ir energijos suvartojimo, kaip drėgmė skalbiniuose, kurie bus džiovinami. Didesnės apsukos nesugadins skalbinių, išskyrus labai retus atvejus skalbiant itin subtilių audinių drabužius. Geras skalbinių išsukimas taip pat sutaupo laiko.

Džiovyklės būgną irgi reikia pripildyti. Nors tai nėra taip svarbu kaip skalbimo mašinose, mažiausias energijos suvartojimas kilogramui pasiekiamas prikrovus prietaisą. Jei pildant būgną maišomi audiniai, geriau pasirinkti žemesnį džiovinimo lygį, kad neperdžiūtų mišrių ir sintetinių audinių, kurie išdžiūva greičiau, drabužiai.

Reikia atidaryti patalpos, kurioje yra skalbyklė, duris. Oras naudojamas kondensatoriui aušinti ir palaipsniui įkais, taip sumažindamas aušinimo efektyvumą ir padidindamas energijos suvartojimą džiovinant. Žiemą džiovyklės kondensatoriaus generuojamas karštis gali būti naudojamas kaip papildomas buto ar namo šildymo šaltinis, atsižvelgiant į tai, kur džiovyklė pastatyta. Termostatiškai reguliuojant šildymą namuose, įprastą šildymą bus galima sumažinti naudojant šilumą, skleidžiamą džiovyklės kondensatoriaus.

Esant vėsiam arba šaltam klimatui reikėtų rinktis kondensuojamą džiovyklę, o ne ventiliuojamą.

Gali atrodyti, kad ventiliuojama džiovyklė naudoja mažiau energijos. Tačiau ji naudoja šiltą orą iš patalpos, šildo jį toliau ir išpučia atgal. Todėl bendras energijos balansas kondensuojamose džiovyklėse yra geresnis nei ventiliuojamose, nepaisant to, kas rašoma energijos suvartojimo žymoje.


Taupumo pamokos virtuvėje

Specialistai pataria naudoti indukcines virykles. Jos suvartoja gerokai mažiau energijos nei kiti prietaisai, nes karštis veikia tiesiai į puodą ar keptuvę.

Gaminant maistą visada reikia uždengti puodą ar keptuvę. Taip ne tik greičiau bus pagamintas patiekalas, bet ir sunaudota mažiau energijos.

Gaminant maistą reikėtų naudoti vidutinę temperatūrą. Jei vienu metu gaminami trys patiekalai, kuriems reikalinga skirtinga temperatūra, tarkime, 325, 350 ir 375 laipsnių, visiems galima nustatyti vidutinę – 350 laipsnių – temperatūrą.

Naudoti derėtų puodus ir keptuves, atitinkančius kaitvietės dydį. Keptuvės, kurių dugnas atitinka viryklės degiklius, sugeria daugiau karščio ir mažiau eikvoja energijos. Orkaitę ir degiklius patartina laikyti švarius. Tai taip pat leidžia efektyviau naudoti energiją.

Kuo dažniau reikėtų naudoti keptuvą – jis sunaudoja mažiau energijos, jo nereikia įkaitinti.

Gaminant maistą nereikėtų atidarinėti orkaitės durelių. Kiekvieną kartą, kai jos atidaromos pažvelgti į gaminamą maistą, temperatūra sumažėja apie 20–40 laipsnių. Jei orkaitėje neįmontuotas stiklas, reikia naudoti laikmatį.

Iš anksto kaitinti orkaitės nebūtina, jei maistą reikia kepti ilgiau nei valandą.

Patartina išvalyti orkaitę iš karto, kai baigiamas gaminti maistas. Jei orkaitė turi savaiminio išsivalymo funkciją, ją reikia įjungti iš karto, kol orkaitė dar karšta – šiam procesui reikalinga temperatūra bus pasiekta greičiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių