Statybų ateitis

Statybų eksperto Lauryno Marcinkaus teigimu, tikrasis progresas būtų sugrįžimas prie natūralesnių medžiagų, tradicinių metodų. Ir tai verta daryti ne tik dėl Žaliojo kurso, bet tiesiog dėl savo gyvenimo kokybės. Visoje Europoje jau matomas suaktyvėjimas ir didesnis susidomėjimas statyba iš organinių medžiagų.

„Technologijos jau pakankamai ištobulėjo. Dabar atėjo metas mąstymui tobulėti. Juk galime kurti tokius objektus ir tokias technologijas, kurios įgalintų neturėti šiukšlių, leistų praktiškai viską panaudoti iš naujo. Tokia labai paprasta, bet galinga idėja. Organinė statyba yra statybų ateitis. Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis mums patiems leis grįžti į gamtą“, – įsitikinęs bendrovės „Modulina“ vyriausiasis inžinierius L. Marcinkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje dar yra įstatymų spragų ir nėra tinkamo reglamentavimo, kuris leistų sparčiau plėtotis organinei statybai.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atnaujintas Statybų techninis reglamentas, kuriame atsirado naujų organinių medžiagų savybių įverčių. Lietuvoje kol kas vadovaujamės senomis normomis, neatsižvelgiančiomis į technologinį progresą, leidžiantį sukurti statybinę medžiagą, kuri yra organiška ir kartu atitinka aukščiausius energinės klasės reikalavimus. Kai kuriose šalyse, siekiant paskatinti persiorientavimą prie tokių medžiagų, valstybės net subsidijas moka, panašiai kaip Lietuvoje už saulės elektrinių įrengimą ar elektromobilių pirkimą“, – paaiškina inžinierius.

Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis mums patiems leis grįžti į gamtą.

Anot jo, pakeitus reikiamas taisykles, organinė statyba ir mūsų šalyje imtų populiarėti daug sparčiau, o vystomi projektai neapsiribotų vien tik privačių namų statyba.

Augalai suteikia dvasios

Vis dėlto natūralios statybinės medžiagos – tai tik dalis tvarios architektūros. Ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje stovi mūsų pastatai.

Tinklaraščio „Garden stories“ autorė Auksė Dobilienė kalba apie būtinybę saugoti žaliuosius plotus. Pasak jos, augalai, nesvarbu, tai būtų miestas, ar kaimas, suteikia dvasios. Deja, ją labai lengva sunaikinti, o susivokus jau būna per vėlu – žalą atstatyti labai sunku.

„Žmogus, atvykęs iš miesto ir apsigyvenęs sodyboje, tiesiog neturi pakankamai žinių, nespėja pajusti vietos dvasios ir skuba greičiau įsikurti, greičiau patirti gyvenimo gamtoje komfortą. Tačiau per tą skubėjimą į kaimą atsinešame miesto dvasią. Paaiškėja, kad tie nauji pastatai ir kiemai iškrenta iš konteksto, neatitinka kaimo kraštovaizdžio“, – dėsto ji.

Pašnekovė pastebi, kad žmonėms, ypač ilgai gyvenusiems mieste, trūksta žinių apie augalus, medžius, jų vertę ir įtaką visai mus supančiai aplinkai. Ji pabrėžia – šią situaciją pakeisti galima tik šviečiantis.

„Mes visko norime greitai. Per lengvai kertame, naikiname. Į galvą ateina senųjų obelų pavyzdys. Prarandame ištisas jų veisles. Aš visada sakau, kad geriau leiskime medžiui mirti nuo senumo, o ne nuo prasto genėjimo ar dar blogiau – aklo kirtimo. Dažnai pravažiuoju pro Musninkų miestelį ir ten nužvelgiu tokį gražų seną namą, aplink kurį, deja, iškirstos visos obelys. O juk padedant specialistams jas buvo galima išgelbėti“, – apie medžių vertę kalba tinklaraštininkė.

Itin svarbūs medžiai

Kitas aktualus aspektas – želdiniai, medžiai ir žalieji plotai mieste. Klimato kaitos sąlygomis jie ypač svarbūs dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, augalai sugeria tą patį CO2, mažindami jo koncentraciją atmosferoje. Antra vertus, kylant oro temperatūrai tampa svarbus kiekvienas šešėlis. Be to, augalai taip pat padeda tvarkytis su potvyniais.

Kaip sako „Gervių sodų“ įkūrėja Reda Kazokevičienė, dėl klimato kaitos medžiai miestuose tapo itin svarbūs. Šylant klimatui vasaros mieste tampa vis karštesnės ir sunkiau pakeliamos. Brandūs medžiai tokiomis sąlygomis yra neapsakoma vertybė, kurią privalu saugoti. Deja, juos vis dažniau keičia dekoratyviniai medeliai, niekada neduosiantys nė pusės tiek naudos.

„Reikia aiškinti žmonėms, kaip atrodo medžio šaknų sistema, kokia turi būti žemė, kurioje jie auga. Klimato šiltėjimo akivaizdoje turime suprasti, kad medžiais privalome rūpintis, ypač miesto erdvėse. Asfaltu uždengtoms šaknims reikėtų įrengti drėkinimo sistemas, o ne palikti viską likimo valiai. Svarbus ir natūralus ciklas. Medeliai, kurie išauga iš sėklų, yra daug kartų stipresni, atsparesni. Jeigu jie jau išaugo, vadinasi, jiems ta vieta yra palanki, tinkama. Tai tik keli aspektai, nuo kurių galime pradėti“, – aiškina R. Kazokevičienė.