Karštas vanduo – už dyką. Apie tokią palaimą kasmet vis brangiau už komunalines paslaugas suplojantys didmiesčių gyventojai gali tik pasvajoti.

Užtenka 5 žmonėms

Savo kaimo sodyboje Švenčionių rajone praėjusią vasarą savadarbį saulės kolektorių įsirengęs inžinierius elektrikas Valdas Ragaišis tvirtino negalįs atsidžiaugti neįmantriu prietaisu.

Dabar saulėtą dieną "prigaminto" karšto vandens iki soties pakanka penkių žmonių poreikiams.

Standartiniame sostinės daugiabutyje gyventis vyras tvirtino ir pats neatsistebįs, jog taip ilgai nesusiprato pasinaudoti tuo, ką dovanai dosniai siūlo gamta.

Savo patirtimi vilnietis noriai pasidalijo viename specializuotame interneto forume, tačiau, pasak pašnekovo, dar neteko girdėti, jog atsirado jo pasekėjų.

"Domėjosi ir vienas, ir kitas, tik nežinau, ar pasidarė. Štai draugas nori įsirengti saulės korektorių, skaito daug straipsnių, o aš jam sakau – pasidaryk nors tokį paprastą ir naudokis", – šyptelėjo vyras.

Medžiagos – iš sandėliuko

V.Ragaišio tvirtinimu, norint įsirengti savadarbį saulės kolektorių nereikia būti specialistu – tai esą nereikalauja nei ypatingų pastangų, nei išlaidų bei laiko. Visiems darbams vilnietis teigė sugaišęs porą dienų.

Pašnekovas vardijo, jog įrenginiui jis panaudojo du nedidelius skardinius radiatorius, kokius sovietmečiu būdavo populiaru montuoti būstuose. Juos vyras aptiko tėvo sandėliuke.

"Gal ir galima kokia kita alternatyva – aš tiesiog panaudojau tai, kas buvo po ranka, tai paprasčiausias būdas. Tokių senų radiatorių galima rasti ir metalo laužo sąvartyne, galiausiai – nusipirkti, tik tai jau papildomos išlaidos. Juos reikėtų nudažyti juodais matiniais dažais, kad jie neatspindėtų saulės", – patarė pašnekovas.

V.Ragaišio teigimu, sistema veikia elementariausiu rato principu, kaip ir paprasta šildymo krosnis.

Sutaupė tūkstančius

"Cirkuliacija – savaiminė. Kolektorius sumontuotas ant stogo, kuris 45 laipsnių kampu atsuktas į pietus, ir pajungtas prie palėpėje esančios 50 l statinės. Temperatūra 13–14 val. pasiekia 60–65 laipsnius C, ir karšto vandens pakanka virtuvėje, taip pat duše 4–5 žmonėms išsimaudyti. Jei diena debesuota, apie 50–60 proc. debesuotumo, temperatūra siekia maždaug 40 laipsnių, o apsiniaukusią dieną – apie 17–20, bet ir to nesulyginsi su vandeniu iš šulinio, kuris yra 8 laipsnių C. Statinaitė apvyniota keliais paltais ir po saulėtos dienos kitą rytą temperatūra joje siekia apie 40 laipsnių", – dėstė inžinierius.

V.Ragaišis skaičiavo, kad savadarbis saulės kolektorius jam atsiėjo mažiau nei 100 litų.

"Gamykliniai – labai brangūs, vienas kainuoja 3–4 tūkst. litų. Ir tai tik kolektorius. Kaip suprantu, savaiminės cirkuliacijos galimybės nėra – be elektros vargu ar jie dirbs, reikia ir siurbliuko, ir kad būtų valdymas. O čia viskas labai paprasta", – aiškino pašnekovas.

Gali veikti ir žiemą

Antrą sezoną saulės kolektoriumi besinaudojantis vilnietis prieš žiemą šią sistemą išmontuoja. Tačiau jis teigė, jog panašiu principu galima sumeistrauti ir "žieminį" variantą.

"Reikėtų tik daryti uždarą sistemą, kad vanduo neitų teisiai į statinę – turėtų būti gyvatukas, o į radiatorių reikėtų pilti specialų skystį, kaip mašinose – aušinimo, kad neužšaltų. Žinoma, žiemą saulės nėra labai daug, tačiau rudenį, ankstyvą pavasarį saulėtų dienų tikrai netrūksta", – aiškino pašnekovas.

Parasparniais mėgstantis skraidyti vyras prisipažino specialiai pasižvalgantis į sodybų stogus – vyras apgailestavo, jog tik ant kokių poros matė įrengtus saulės kolektorius. Vilnietis svarstė, jog žmonės turbūt dar nesuprato naudos.

"Aš tai jau pajaučiau. Viso namo stogo plotas – maždaug 100 kv. m, o naudojama tik apie pusantro "kvadrato" – tai kiek dar tos nepanaudotos energijos išeina lauk. Jei radiatoriai būtų dvigubai didesni, vanduo turbūt virtų. Tad jei statyčiau nuosavą namą, net nesvarstyčiau, montuoti tokį kolektorių ar ne. O pas jus prie jūros dar daugiau saulėtų dienų nei Vilniaus krašte, išvis apsimoka" – įsitikinęs pašnekovas.