Abrazyvinis sluoksnis

Dažniausiai įprastą virtuvės kempinę renkamės pagal jos dydį, formą, išbandome porolono standumą, įvertiname kainą, tačiau tik retas  kreipia dėmesį į ant jos esantį tankesnės ir kietesnės tekstūros sluoksnį. Šis abrazyvinis sluoksnis gaminamas iš grubaus pluošto ir priklijuojamas prie vieno kempinės šono. Jis gali būti skirtingo šiurkštumo ir kietumo: viena kempine bus galima tik pavalyti ar sugerti drėgmę, kita – nušveisti stipriai prikepusius riebalus.

Būtent šio sluoksnio spalva informuoja, kam skirta kempinė, kaip ją naudoti, kad nepadaryti žalos ir nepatirti nuostolių. Pagrindinės spalvos trys: žalia, raudona ir geltona. Pats kiečiausias ir šiurkščiausias – žalios spalvos sluoksnis. Tokia kempinė puikiai įveiks bet kokius nešvarumus. Plaudami indus, tvarkydami namus stipriai neįsismaginkite: stipriai pašveitus galite pažeisti dengtus teflonu, minkšto metalo, plastiko, medienos ir stiklo paviršius. Raudonos spalvos sluoksnis – vidutinio kietumo. Jis valo kiek švelniau – atkakliai trinant nėra pavojaus sugadinti daiktus, visgi puikai susidoroja su įsisenėjusiais, pridžiūvusiais nešvarumais. Pats minkščiausias – geltonos spalvos sluoksnis. Jis primena minkštą audinį, todėl tokia kempinė tiks ne šveisti, o tik indams plauti, pavyzdžiui, stiklo taurėms arba paviršiams valyti.

Kas savaitę nauja

Mokslininkai teigia, kad būtent virtuvės kempinė – didžiausia bakterijų ir mikrobų saugykla, primigtinai rekomenduoja ją keisti nauja mažiausia kartą per savaitę.

Praktiški žmonės nelinkę išmesti gero daikto, tad siekdami pratęsti ištikimos pagalbininkės gyvenimą ją plauna soda, actu, ūkiniu muilu, mirko verdančiame vandenyje, dezinfekuoja mikrobangų krosnelėje. Pastangos bergždžios: visų nešvarumų nesunaikinti – kempinėje lieka daugiau kaip 40 proc. bakterijų. Mokslininkai paskaičiavo, kad 1 kub. cm virtuvinės kempinės gali knibždėti daugiau nei 5x10 10 laipsnyje bakterijų – septynis kartus daugiau nei Žemės planetoje gyventojų.

Vienos kempinės nepakanka

Vieną kempinę naudoti skirtingiems poreikiams taip pat pavojinga. Garsus britų mikrobiologas Hughas Penningtonas teigia, kad tą pačią kempinę galima naudoti indams plauti, maisto likučiams valyti, bet tik ne švariems indams blizginti. Profesoriaus tyrimų rezultatai rodo, kad viena pavojingiausių kampilobakterija, ant kempinės atkeliaujanti iš vištienos, gali sukelti net paralyžių.

Jei virtuvinė kempinė patogi naudoti, turėkite kelias – po atskirą skirtingoms reikmėms. Kita paskirtis – kito spalvos kempinė, nors jas galite kažkokiu būdu pažymėti, pavyzdžiui, nukirpti kampelius. Vis dėlto geriausias sprendimas padėsiantis nesusimaišyti – kiekvieną pagalbininkę laikyti konkrečioje, savoje vietoje. Svarbu, kad apie tai žinotų ir kiti šeimos nariai.

Kitoks virtuvinės kempinės pritaikymas

Sėklų daigykla. Sudrėkintą kempinę įdėkite į lėkštutę. Ant kempinės palikdami tarpelius sudėkite augalų sėklas ir viską uždenkite skaidraus stiklo indu. Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje.

Drenažas. Vazono dugne padėkite kempinę, užberkite žemėmis ir pasodinkite augalą. Kempinė puikiai sugeria vandenį, tad ji apsaugos augalo šaknis nuo perteklinės drėgmės.

Šaldymo elementas. Kempinę sudrėkinkite, saikingai nuspauskite, įdėkite į maišelį su uždaromu slankikliu ir palaikykite šaldiklyje, kol sušals. Toks šaldymo elementas atstos įprastą elementą šaltkrepšyje.

Saugus laikymas. Kempinės ir pakankamai minkštos, ir standžios. Įsprauskite jas tarp dėžėse laikomų trapių daiktų, ypač tarp prabangių plono stiklo, porceliano indų, – netyčia stuktelėjus, juolab transportuojant jie nesuduš.

Šepetys. Šiurkščiu virtuvinės kempinės paviršiumi labai patogu nuvalyti pūkus ir prikibusius nešvarumus nuo drabužių, sušukuoti pūkuotą megztinį, paltą, baldų gobeleną.