Bliūkštant nekilnojamojo turto burbului neišvengiamai sminga ir antrinių būstų kainos. Ekspertų teigimu, sodybų ar kurortų apartamentų pardavėjams krizė kirto bene skaudžiausiai.

Atstumai nebebaimina

Atrodytų, jog norintiems įsigyti jaukią priebėgą nuo didmiesčio šurmulio šiuo metu itin tinkamas laikas naudingiems sandoriams. Tačiau besidairantiems priemiesčio sodybos kliautis bendra nekilnojamojo turto kainų kritimo statistika nevertėtų – išskirtinėse vietose įsikūrusių vienkiemių savininkai į derybas ne itin linkę leistis.

"Butai pakankamai lengvai standartizuojami, tad kainų pokyčius lengva palyginti. Per 2008-uosius tokio nekilnojamojo turto kainos krito vidutiniškai 20–25 proc. O sodyba sodybai nelygi, kiekviena yra unikali, todėl ir tuos pokyčius fiksuoti sudėtingiau. Kai kurių jų kainos net ir šiais laikais nepasikeitė, tie, kurie turi išskirtinį objektą, prašo nemažos sumos ir ne visada linkę derėtis. Mažiau patrauklių sodybų savininkai priversti nusileisti 20–30 proc.", – bendrą situaciją komentavo bendrovės "Ober-Haus" nekilnojamojo turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Pašnekovo tvirtinimu, šiandien didesnę paklausą turi kokybiškas turtas – potencialius pirkėjus visų pirma domina vienkiemiai ar sklypai, skirti sodyboms statyti, esantys vaizdingoje, išskirtinėje vietovėje.

"Dabar pastebima tendencija, kad pirkėjams nebe itin aktualus atstumas iki sodybos, jie linkę važiuoti ir toliau, svarbiausia – vaizdingas peizažas, ežero, upės ar kito vandens telkinio, miško gretimybė, patogus privažiavimas. Tokių variantų nėra apstu. Ežerų ir upių Lietuvoje taip pat nedaugės. Tai savotiškai unikalus dalykas ir esant paklausai, turi vertę, – motyvavo S.Vagonis. – Aišku, išlieka tam tikras segmentas žmonių, kurie domisi sodybomis nuolatiniam gyvenimui – tokiu atveju gal svarbiau geras susisiekimas su didmiesčiu, svarbiausių infrastruktūros taškų pasiekiamumas."

Pašnekovas taip pat pastebėjo neretą atvejį, jog vienkiemių besidairantys pirkėjai mieliau pageidauja pačių sodybviečių – sklypų be pastatų. Tokius netoli sostinės siūloma įsigyti maždaug už 100–200 tūkst. litų. "Be abejo, susidomėjimas ne visada virsta pirkimu", – pripažino pašnekovas.

Pasiūla – nedžiuginanti

Nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas taip pat teigė, jog pardavimų statistika yra labai subjektyvi.

"Daugelis dalykų yra pageidavimų lygmens ir neretai tai vakarykštės dienos pageidavimai, – kažkas galbūt įsigijo sodybą, pabandė ją gaivinti, tačiau sumanė parduoti ir norėtų gauti tą pačią kainą, kurią prieš trejetą ketvertą metų mokėjo. Arba pirkėjas girdėjo, kad kažkas kitas neva pardavė savo turtą už gerą kainą", – samprotavo A.Bružas.

Nors sodybų, kaip ir kito nekilnojamojo turto kainos, patyrė nemenką korekciją, tačiau, pašnekovo teigimu, šiuo metu tokiais objektais jaučiamas menkas susidomėjimas.

"Tiesiog žmonės turi mažiau pajamų, kita vertus, atsirado ir ekonominės situacijos baimė – netikrumas dėl rytojaus verčia taupyti ir gerai įvertinti savo išlaidas. Žmonės nebegali taip drąsiai prisiimti įsipareigojimų – juk anksčiau perkant sodybas dažniausiai būdavo naudojamasi banko paskola", – pasakojo A.Bružas.

"Ober-Haus" Nekilnojamojo turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas S.Vagonis prisiminė ir tokių atvejų, kai pirkėjai, jau įsigiję pirmąjį būstą skolon, nesibodėdavo imti kredito ir antriniam.

"Tai labai charakteringas, tiesa, nepasakyčiau, kad itin dažnas, tuomečio išlaidavimo pavyzdys", – pastebėjo S.Vagonis.

Kita vertus, specialistų teigimu, šiandien ir sodybų pasiūla esanti ne per didžiausia.

"Rokiruotė tarp paklausos ir pasiūlos įvyko prieš porą metų, o prieš ketverius metus stebėjome netgi savotišką ažiotažą. Nemaža dalis sodybų arčiau didmiesčių buvo išpirktos. Tiesa, jau pastebima, kad kai kurie jas ir parduoda, – matyti, kad sodyba ir aplinka šiek tiek aptvarkyta. Veikiausiai žmonės suprato, kad, norint gerai įsirengti, reikia nemažų investicijų ir laiko", – svarstė A.Bružas.

Stebina pardavėjų lūkesčiai

Išskirtinėse vietose, prie upių ir ežerų nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės "Landtop" direktoriaus Levaldo Arcimavičiaus nuomone, šiuo metu pasiūla sodybų rinkoje panaši, kaip ir butų, – liko antriniai, mažiau paklausūs variantai.

Dalis ketinančių parduoti sodybas, L.Arcimavičiaus akimis, tikisi, kad kainos atsigaus ir dar augs, nors rinkos ženklai ir rodo visiškai priešingą scenarijų.

"Peržiūrėjęs šimtą skelbimų, kuriuose siūloma pirkti sodybą, realiai atitinkančią vietą ir kainą rasčiau tik vieną", – pavyzdį pateikė "Landtop" direktorius. Pasak jo, reikia atsakingai įvertinti, už ką verta mokėti didelę sumą, už ką – ne. Laikai, kai žmonės pirko aklai ir bet ką, jau baigėsi.

"Ober-Haus" atstovo S.Vagonio pastebėjimu, šiuo metu sodybų besidairančius pirkėjus labiausiai domina turtas, kurio kaina siekia maždaug iki 200 tūkst. litų. Kuo prašoma suma didesnė – tuo pirkėjai darosi išrankesni.

"Brangių sodybų, kurios kainuoja po 400–500 tūkst. litų, pirkti niekas neskuba. Žmogus, turintis sąskaitoje pusę milijono, yra išrankus ir pirmo pasitaikiusio daikto neima. Be to, matydami, kad paklausa yra sumažėjusi, pirkėjai nebeskuba", – pridūrė S.Vagonis.

"Aidilos" vadovas A.Bružas neneigė, jog šiuo metu rinkoje akivaizdžiai padidėjo dar tik įrengiamų ar jau veikiančių kaimo turizmo sodybų pasiūla.

"Vienu metu daugelis įsivaizdavo, kad kaimo turizmas yra labai pelningas verslas, juolab kad juo užsiimti viliojo ir skatino ES pinigai. Tačiau dabar žmonės įsitikino, kad iš tiesų tai nėra labai skalsi duona. Tie, kurie pamatė, kad negali pabaigti projekto arba gaunamas pelnas negarantuoja lengvai išsimokėti bankams, stengiasi tokį turtą parduoti", – teigė A.Bružas.

Į nepatrauklias nebeinvestuoja

Pašnekovo nuomone, niekuo neišsiskirianti sodyba su prastais trobesiais tikrai neverta 100 tūkst. litų – geriausiu atveju turėtų kainuoti perpus pigiau.

"Faktiškai nuo 50 tūkst. litų jau galima įpirkti kuklesnį vienkiemį. Sodyba su geresniais trobesiais, iš kurios, tarkime, galima grožėtis Minijos slėnio kraštovaizdžiu, gali būti įkainota ir keletu šimtų tūkstančių litų", – vardijo A.Bružas.

S.Vagonio nuomone, tikimybė už 50–100 tūkst. litų įsigyti sodybą šalia vandens telkinio ir ne didesniu nei 50 km atstumu nuo didmiesčio beveik lygi nuliui – kainas reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 100 tūkst. litų. Nebent pardavėjas finansinių įsipareigojimų beviltiškai įspraustas į kampą.

"Jei kalbame apie šiuolaikiškai pastatytą namą ir išskirtinesnį kraštovaizdį, patrauklų privažiavimą bei atstumą nuo miesto, tokia sodyba kainuos nuo 200 tūkst. litų", – įvertino S.Vagonis.

Specialisto nuomone, aplink Vilnių stūksančios sodybos, ypač Molėtų–Utenos kryptimi, yra kiek brangesnės nei tos, kurios išsidėsčiusios aplink Kauną ar Klaipėdą.

"Potencialių pirkėjų sostinėje turbūt yra daugiau, tad potencialūs pardavėjai už kiek geresnį turtą turi galimybę laikyti didesnę kainą. Tai galėtų būti 10–30 proc. skirtumas", – lygino "Ober-Haus" atstovas.

Kokio vasarnamio reikia šiandieniniam žmogui – vienareikšmiškai įvertinti sunku. Vieni nori šiuolaikinės poilsiavietės, kitiems tinka vienkiemis miškų gūdumoje su senais trobesiais, iki kurio sudėtinga privažiuoti.

"Dar neseniai būdavo paklausios dabartiniu požiūriu visiškai nepatrauklios sodybos – neturinčios gero privažiavimo, ne prie vandens telkinio. Žmonės mielai investuodavo sąlygiškai nedidelius pinigus – 30, 50 ar 80 tūkst. litų į niekuo neypatingas sodybas, tiesiog manydami, kad tai gera investicija ir anksčiau ar vėliau sumanys, ką su jomis veikti", – prisiminė S.Vagonis.

Pašnekovo tikinimu, dabar pirkėjai nebesiskubina pirkti menkaverčio objekto, siekdami bet kokiu būdu investuoti pinigus.

Aplinką kuria pats

Prieš dvejus metus Skuodo rajone vienkiemį įsigijęs klaipėdietis Robertas už pirkinį sumokėjo 40 tūkst., o per šį laiką papildomai investavo dar apie 20 tūkst. litų. Vyrui nė motais, kad jo sodybą ekspertai veikiausiai pavadintų niekuo neišsiskiriančia – šalia nėra nei ežero ar upės, nei miškelio. Užtat žemės – iki soties, bemaž 3 ha. Laukuose prakaito nesirengiantis lieti miestietis nereikalingą sklypo dalį išnuomojo vietos ūkininkui.

Robertas prisiminė, jog pirmąkart atvykus į vienkiemį jį iškart sužavėjo jauki medinė troba, neįtikėtinai panaši į kadaise iki pamatų supleškėjusį senelių namą, ir visą sodybą juosiančios išlakios įspūdingo dydžio liepos.

"Pasistengus bet kur galima susikurti fantastišką aplinką, o tokių medžių panorėjęs nepasisodinsi", – įsitikinęs klaipėdietis.

Vyro akimis, nemenkas šio vienkiemio pliusas – puikus privažiavimas: vieškeliu tenka riedėti ne daugiau kaip porą kilometrų.

Robertas vardijo, jog per dvi vasaras buvo suremontuotas sodybos namo vidus, nupirkta nebrangių naudotų baldų, praretintas ir naujais sodinukais praturtintas sodas, gerokai praplėstas tvenkinys. Tačiau, pašnekovo manymu, laukiančių darbų pabaigos nė iš tolo nematyti. Klaipėdiečio skaičiavimu, į sodybos puoselėjimą reikėtų investuoti dar apie 20 tūkst. litų. Tarp artimiausių planų svarbiausi – pabaigti įrengti pirtį, o name – tualetą bei dušo kabiną.

"Man įmantrybių nereikia – tiesiog norisi susikurti tvarkingą kaimo sodybą, kurioje stūksotų tradicinė, vaikystę primenanti troba, vietą, kur būtų gera leisti vasaras", – tvirtino Robertas.

Net nemenką, beveik 100 km atstumą nuo namų vyriškis vertina kaip privalumą – esą kelionės metu spėja išgaruoti bet kokie darbo rūpesčiai, o sodyboje laukiantys darbai – veikiau malonumas, nei kančia.

"Čia veikti visada yra ką – kiekvienąkart tenka nušienauti nemažą plotą vejos, kartais – apdailinti gyvatvorę, ką nors pameistrauti. Tačiau sėdimą darbą dirbančiam miestiečiui – tai tikra atgaiva", – sakė Robertas, patikinęs, jog niekada nesigailėjo šio pirkinio.

Klaipėdiečio nuomone, už tiek, kiek jam kainavo ši sodyba ir kiek teko papildomai į ją investuoti, dabar nieko panašaus jis įsigyti negalėtų.

Sodybų kainą lemia:

atstumas iki vandens telkinių, didmiesčio

patrauklus kraštovaizdis

pastatų būklė

patogus privažiavimas

Labiausiai vertinamos vietos šalia didmiesčių

Ties Vilniumi populiarios dvi kryptys – Trakų ir Molėtų–Utenos.

Bene labiausiai išskirtinės vietos Klaipėdos rajone – šalia Ventės rago, tačiau čia pasiūla labai ribota, panašiai kaip Neringoje. Įspūdingo gamtovaizdžio besidairančius pirkėjus vilioja ir Minijos pakrantės.

Nekilnojamojo turto specialistai negalėtų išskirti prioritetinių krypčių ties Kaunu, pageidautinas atstumas nuo miesto – ne daugiau kaip 50–70 km.

Lyginant visus miestus, mažiausias potencialių pirkėjų domėjimasis sodybomis jaučiamas Kaune.