- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
-
A. Bružas įvardino, kas jam svarbu: kad sūnus būtų laimingas
Pirmasis kino režisieriaus Tado Vidmanto ir aktoriaus Audriaus Bružo susitikimas įvyko beveik prieš du dešimtmečius – Audrius nusifilmavo trumpo metro Tado filme „Gyvenimo obuolys“. „Per tą laiką Tadas tapo profesionalu, komedijų meistru, režisieriumi, turinčiu savo stilių“, – sakė A. Bružas, prisijungęs prie Lietuvos kino teatrus šiais metais užkariavusios komedijos „Milijonieriaus palikimas“ aktorių komandos.
Su vienu iš pagrindinių T. Vidmanto filmo „Milijonieriaus palikimas“ vaidmens atlikėjų A. Bružu kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.
– Kiekvienas sėkmingas pasirodymas teatro scenoje, televizijoje ar kino ekrane aktorių tarsi atitraukia nuo realaus jo gyvenimo. Bent jau žiūrovai dažnai nė neįsivaizduoja, kaip aktorius gyvena kasdien, tapatina jį su personažu, kurį mato ekrane. Kaip tau pačiam pavyksta atskirti savo realų gyvenimą, savo kasdienybę nuo darbų, kuriuos visi mato?
Aš savyje identifikuoju senėjimo procesus, esu su tuo susitaikęs, žinau, kad kitaip nebus.
– Gal iš šalies taip atrodo, kad visi viską žino apie viešumoje dažnai pasirodančius žmones. Tačiau, kai vaikštau miške, nepastebiu, kad į mane kas žiūrėtų, daug kas tiesiog neatpažįsta. Kai noriu susirinkti dėmesį, susirenku jį visiškai sąmoningai, kartais paprovokuodamas. Turiu pasakyti, kad iš tiesų nesame mes kiekvienas toks įdomus, kaip mums kartais gali atrodyti. Galime galvoti ir mąstyti, ką tik norime, bet reikšminga ir prasminga tik tai, kas išties mūsų viduje reikšminga, kiek prasmės matome aplinkui – miške, kelionėse, meno kūriniuose, žmonėse, savo pačių kūryboje. Kažkas prasmę atranda Nacionalinio dramos teatro scenoje, o kažkas – mažyčiame teatre, kažkam gerai Vilniuje, o kažkam reikia Vienos arba Berlyno. Kažkas išgyvena karjeros dramas, o kažkam gerai ir taip. Viskas, tikrai viskas vyksta mūsų viduje, mes tai priimame arba ne. Aš savyje identifikuoju senėjimo procesus, esu su tuo susitaikęs, žinau, kad kitaip nebus, tai normalu. Krizės atsiranda, kai mes savo vidaus procesų nevaldome, kažko nesuprantame. Nelaimė yra nesuvokti, kad metai bėga ir senatvė ateis.
V. Jokubausko nuotr.
– Kas yra svarbu A. Bružui, jei kalbėtume apie jo aktoriaus karjerą, apie tai, ką jis veikia, kas jam įdomu?
– Man yra svarbu, kad sūnus būtų laimingas, svarbu, kad jis išmoktų gyventi savarankiškai, kad susikurtų laimę. Man svarbus ryšys su juo, norėčiau, kad, kai negyvens su manimi, paskambintų, atvažiuotų. Man svarbu kolektyvas, su kuriuo kuriame ir gyvename teatre, mūsų profesinė, darbinė bendrystė. Kai kuriu filmą su kolegomis, man svarbu, koks bus rezultatas, kaip filmas suskambės, ar bus bukas, ar įdomus, patrauklus žiūrovams. Man svarbu, kai mano „Oxfordo“ parduotuvėje žmonės batus nusiperka, kad jie būtų patenkinti, kad patogiai vaikščiotų. Veiklos, kurias kuri ne tik sau, suteikia prasmės gyvenimui. Nėra blogai tenkinti save, nieko čia smerktino, amoralaus, bet, kai kūrėjai tai daro viešumoje, man atrodo iškrypėliškai. Man svarbu, kad darbai turėtų prasmę ne tik man, bet ir visuomenei. Mūsų grupė „Kitas kampas“ gyvuoja penkiolika metų, kai kuriems žmonėms tai – ne tik prasmės kupina veikla, bet ir svarbi gyvenimo dalis, vadinasi, ir aš kažkuria prasme tampu ta dalimi. Mano ego dėl to jaučia pasitenkinimą ir begalinį dėkingumą, kad galiu kurti, galiu prisidėti ir kad turiu sveikos nuovokos visa tai suvokti.
– Atrodo, šių dienų menininkai suvokia, kad jie gali nuveikti daug daugiau, nei būti užsidarę savo kūrybos kambariuose. Kokią prasmę atradai filmuotis Tado Vidmanto komedijoje „Milijonieriaus palikimas“?
Kokainas brangus, bet jis nėra vertybė, vanduo, deguonis – nemokami, tačiau be jų mes negalėtume egzistuoti.
– Visiškai nesistengiau įrodinėti, kad tai, ką darau, yra prasminga. Jeigu matau prasmę ir darau, vadinasi, – prasminga. Puikiai suprantu, kad tikrieji intelektualai arba kūrybos elitas niekada nesiims demagogijos, separacijos ar atskirties – tas vertas, o tas – ne. Kokainas brangus, bet jis nėra vertybė, vanduo, deguonis – nemokami, tačiau be jų mes negalėtume egzistuoti. Kūryba taip pat vartojama, kas kokią vartoja – individualu. Kam gaišti laiką aiškinantis – čia verta, o čia – ne. Tikiu, kiekvienas iš mūsų daro tai, ką geriausiai išmano. Vaikystėje, kai važinėdavau dviračiu, būdavo atkarpų, kuriose, žinojau, į koją gali įsikibti piktas šuo. Tose atkarpose visada imdavau greičiau minti pedalus, kad įsibėgėčiau, galėčiau pakelti kojas ir šuo nespėtų įkąsti. Prašoki atkarpą, skalijimas baigiasi, šuo nebesiveja. Taigi, neverta veltis, neverta gaišti laiko kiauksint kartu su tais, kurie skalija. Jie – trumpų distancijų bėgikai. Kur kas baisiau, kai susivienija kritinė masė bepročių, marginalų, neturinčių nuovokos ir išsilavinimo. Kai toji buka masė pradeda priiminėti sprendimus, įvyksta siaubingi dalykai.
– Esi labiau komedijos aktorius. Nesinori iš jo išlipti? Arba daugiau dramų scenoje?
– Nemanau, kad būtų verta, tas pat kas manyti, jog esi beržas, o nori tapti uosiu. Esu praplikęs, galėčiau įsisodinti plaukus, bet neturiu tokio poreikio. Mano aktorystės stilistika uždirbta, užgyventa. Gal ir esama aktorių, kuriems norisi keistis, kuriems pabodo komedija, nes viduje išgyvena dideles dramas, gal branda prisideda – artėjant penkiasdešimtmečiui norisi kalbėti apie brandžius dalykus. Bet man atrodo, kad apie brandžius dalykus komedijų aktoriui geriausia kalbėti su draugu. Ir labai gerai, jei tokį draugą turi.
Organizatorių nuotr.
– Kalbi taip rimtai, kad kyla įtarimų, jog planuoji apskritai keisti gyvenimo kryptį?
Aš teatro iki trečiojo aktorystės kurso nesupratau.
– Taip ir yra. Skaitau „Greitas, lėtas mąstymas“, „Nuo gero prie puikaus“ ir panašias knygas, kurios nėra susijusios su aktoryste, labiau su tuo, kaip sukurti struktūrą, ją suvaldyti. Teatras man seniai neįdomu, realybė man įdomesnė nei fikcija. „Kitas kampas“ – kitoks teatras, žaidybinis, improvizacinis, reikalaujantis reakcijos, greičio, dinamikos, gebėjimo pagauti perdavimą ir tiksliai perduoti frazę ar emociją kitam. Įdomu taip žaisti, kurti čia ir dabar, o ne išgyventi kokio nors Treplevo kančią, kad motina jo nemyli. Išties aš teatro iki trečiojo aktorystės kurso nesupratau, mano suvokimą formavo improvizacija, žaismė, kontekstai, emocijos.
– Audriau, ar galima daryti išvadą, kad televizijos projektai, serialai, komedijos, kuriose vaidini, yra labiau žaidimas nei aktorystė?
– Absoliučiai. Žaidimas, tik jo, neturėdamas amato, nesužaisi. Tačiau yra krepšininkų, kurie žaidžia savo kieme, ir tų, kurie žaidžia NBA, dalyvauja pasaulio čempionatuose. Mūsų „Kito kampo“ trupėje – tik profesionalai, tik geriausi vaidybos amato meistrai.
Kaita – natūralus būvis. Sąmoningai jį priimu, keičiuosi aš, keičiasi platformos, kuriose galiu žaisti. Gerus dešimt metų apie tai galvoju, o penkerius – darau, atsirado parduotuvės, baras, kuriame vyksta koncertai. Improvizacija – itin socialus užsiėmimas, padedantis komunikuoti su bičiuliais, kolegomis, žmonėmis, partneriais.
Organizatorių nuotr.
– Kino aikštelėje, kur yra režisierius, nurodantis, kaip suvaidinti vieną ar kitą sceną, improvizacijos yra mažiau. Ar žaidybinis elementas čia išlieka?
– Išlieka, nes mes juk kiną vertiname tada, kai matome galutinį variantą, o jis juk buvo kuriamas, vyko procesas. Tavo vaidmuo neegzistuoja, kol tu jo neatlieki, Bružas padarys vienaip, kitas aktorius gali sukurti visai kitokį vaidmenį. Būtina aktoriaus savybė – stipriai keistis.
– Kokių minčių „Milijonieriaus palikimo“ žiūrovams siuntė tavo personažas – vienas iš milijoną paveldėti turėjusių brolių?
– Filme yra svarbios šeimos, godumo, brolystės temos. Kur godumas, ten – tuštybė. Tikiu, kad žiūrovai pagal savo vertybių sistemą pasvers, kas filme yra prasminga, o kas – ne. Kad jie užčiuops, jei tik pajėgs užčiuopti. Čia juk ne švietimo sistemos reforma, ne sporto departamentas, rengiantis olimpinius sportininkus. Nežinau, ar teatras, kinas, literatūra yra įrankiai keisti visuomenę, juk peiliu galima paruošti skanią vakarienę, bet juo galima ir giliai įsipjauti. Svarbu, kaip peilį naudosi...
– Išties juk nėra nieko blogo tapti milijonieriumi?
– Kad žmogus būtų laimingas, pinigų nereikia daug, gali jų turėti, bet būti liūdnas ir piktas. Ne pinigai ir ne pinigų kiekis yra laimė, laimingas gali tapti ir turėdamas tiek, kiek turi. Net ir negalėdamas nueiti į restoraną ar išvažiuoti į kelionę.
– Tau tai pavyksta?
– Pavyksta. Dabar esu laimingas, nes valgysiu bananą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garsusis magas D. Copperfieldas kaltinamas netinkamu seksualiniu elgesiu3
Keliolika moterų kaltina amerikiečių magą Davidą Copperfieldą netinkamu seksualiniu elgesiu. Apie tai rašo britų laikraštis „The Guardian“. Kai kurios moterys nurodo incidentų metu dar neturėjusios 18 metų. Trys moterys tiki...
-
Lietuvė „Eurovizijos“ atlikėjus įamžina unikaliu būdu: skiria tik tiek laiko, kiek trunka jų daina
Vieni „Eurovizijoje“ dainuoja, kiti – klauso ir balsuoja, tačiau vilnietė Danutė Čyrienė „Euroviziją“ piešia. Svarbu paminėti, kad ne bet kaip, atlikėjo portretui ji skiria tik tiek laiko, kiek trunka jo daina &ndas...
-
Silvester Belt „Luktelk“ pašalinta iš „Spotify“ platformos: kokios galimos priežastys?19
Iš „Spotify“ platformos trečiadienį dingo daina „Luktelk“. Gerbėjai šia žinia dalijosi socialiniuose tinkluose, tačiau, teigiama, kad pats Silvester Belt ir jo komanda apie šį incidentą nieko nežinojo. ...
-
Festivalis Vilniuje: „Eurovizijos“ prodiuseris, renginys vandenyje ir „paskutinė vakarienė“
„Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, šviesaus atminimo Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas atvyksta...
-
Kanų kino festivalio pradžia – dramatiška1
Kai nuo Festivalių rūmų dar tik buvo tiesiamas raudonas kilimas, jau kilo bruzdesys – neabejojama, kad 77 Kanai vyks ne tik karų, bet ir galimų darbuotojų streikų ir suintensyvėjusių #MeToo sukrėtimų fone. ...
-
L. Kalpokaitė apie darbą su sutuoktiniu: siaubas, turi vaidinti meilę, o matai savo vyrą4
Aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys – žinomi žmonės, kurie turi ilgametę patirtį ne tik scenoje, bet ir vedybiniame gyvenime. Šiais metais rugpjūčio šeštąją aktoriai minės jau 41-ąsias santuokos metines, to...
-
Kanų kino festivalyje aktorei M. Streep įteikta Garbės palmės šakelė
Antradienį prasidėjusiame Kanų kino festivalyje aktorei Meryl Streep įteikta Garbės palmės šakelė. „Tu pakeitei požiūrį į moteris kino pasaulyje ir padėjai mums pažvelgti į save kitaip, – įteikdama apdovanojimą sakė prancūz...
-
G. Nausėdos rinkimų štabo vadovui P. Mačiuliui su žmona gimė antras sūnus4
Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis su žmona Birute susilaukė antro sūnaus. ...
-
Prancūzijos teismas išteisino režisierių R. Polanskį dėl kaltinimų šmeižtu
Prancūzų ir lenkų režisierius Romanas Polanskis laimėjo teismą dėl jam iškeltų kaltinimų šmeižtu, kai jis melu apkaltino britų aktorę, sakiusią, kad jis ją išprievartavo. ...
-
„Eurovizijos“ finale lietuvių komisijos ir žiūrovų nuomonės ženkliai išsiskyrė5
Vis dar aidi šeštadienį Švedijoje pasibaigusio „Eurovizijos“ dainų konkurso atgarsiai. Paskelbus smulkius balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad Lietuvos komisijos ir žiūrovų nuomonės gerokai skyrėsi, praneš...