– Kasmet organizuoji išskirtinius koncertus Motinos dienai progai. Ką Tau reiškia Mamos diena? Ar ši šventė Tau ypatinga?

– Mano artimiausias žmogus yra Mama. Ji mane užaugino ir aš esu labai laimingas, jog ją turiu. Aš pažįstu žmonių, kurie augo be tėvų, jų neteko ir žinau, kokią tuštumą dažnas jų jaučia, o aš turiu mamą, kuri mane supranta. Pripažįstu, mes esame skirtingi žmonės ir mama ne visada palaimina mano sprendimus, bet aš negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be jos. Mamą myliu kasdien, o Motinos diena yra ta proga, kai tai Mamai norisi pasakyti garsiai. Daugybę dalykų laikome savaime suprantamais ir mano mama žino, kaip ją branginu, tačiau kartais gera tai išgirsti, ne tik jausti.

– Ne kartą esi minėjęs, kad Tavo gyvenime svarbią rolę atliko Mama ir Močiutė. Kas labiausiai įstrigę atmintyje? Ko jos Tave išmokė?

– Pamenu, kai buvau mokinys ir gaudavau neaukštą pažymį, mama sakydavo: „Imk pavyzdį iš tų, kurie gavo devynis arba dešimt“. Ji mane išmokė, jog reikia lygiuotis į geriausius. Močiutė buvo žmogus, kuris mane auklėjo, ji visą savo gyvenimą atidavė man. Sunku ką ir bepridurti, kai supranti, kad žmogaus tau atidavė viską, kas pasaulyje brangiausia: laiką, meilę, ištikimybę. Ji man parodė besąlygiškos meilės, nesavanaudiškumo pavyzdį. Nors augau be tėčio, buvau labai laimingas turėdamas dvi nuostabias mamas ir senelį.

– Gegužės 4-osios koncertas „Po žvaigždėmis“, kaip skelbiama aprašyme, skirtas Mamos dienai. Ar gali atskleisti, kuo šis koncertas toks ypatingas?

– Jis visų pirma ypatingas tuo, jog yra skirtas visoms Mamoms. Svarbu, kad pasirodymas vyks labai ypatingoje vietoje – planetariume, tad turėsime nuostabų koncertą po žvaigždėmis, kur unikalia projekcine aparatūra bus rodomas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai. Aš pats pirmą kartą koncertuosiu šioje erdvėje, todėl tai nauja patirtis ir man pačiam. Noriu pabrėžti, kad aš nesu vien baladžių atlikėjas. Koncerte bus linksmų dainų, galėsime drauge dainuoti ir šokti. Visuomet stengiuosi, kad muzika, kurią atlieku, paliestų kiekvieno klausytojo širdį ir ją pripildytų gražiausių emocijų. Tai mano tikslas. Negana to, visi atėję galės pasinaudoti nemokama edukacine programa.

Kiekviena mama yra tartum kelrodė žvaigždė, kuri mūsų niekada neapleidžia. Ji mus sergėja ir stebi visuose gyvenimo sunkumuose bei džiaugiasi sėkme, pasiekimais.

– Kodėl koncertui pasirinkta tokia išskirtinė vieta? Kokią mintį slepia koncerto pavadinimas „Po žvaigždėmis“?

– Kiekviena mama yra tartum kelrodė žvaigždė, kuri mūsų niekada neapleidžia. Ji mus sergėja ir stebi visuose gyvenimo sunkumuose bei džiaugiasi sėkme, pasiekimais. Net tada, kai mamos išeina, jos mus stebi iš dangaus ir saugo. Apskritai, kiekvienas žmogus yra žvaigždė danguje ir tie, kurie palieka šį pasaulį, užima savo vietą dangaus lopinėlyje. Tikėjimas, jog mums brangūs žmonės mus mato, kad jie vis tiek yra šalia, padeda gyventi, siekti tikslų ir nepalūžti. Kad ir kur bebūčiau aš ir mano mama, kad ir kokios aplinkybės mus suptų, mes visada vienas kitą jaučiame. Mano mama yra mano žvaigždė širdyje.

– Ar tiesa, jog dėl Tavo karjeros plėtojimo Lietuvoje nemažai įtakos turėjo ir Tavo Mama? Regis, ji Tave įkalbėjo čia pasilikti?

– Buvo laikas, kai aš nenorėjau likti Lietuvoje. Užsienyje buvau sulaukęs bendradarbiavimo pasiūlymų iš „SONY“ ir kitų tarptautinių kompanijų. Tuomet maniau, kad reikia atsisakyti pop muzikos ir plaukti, kaip įsivaizdavau, į tariamus rimtesnius vandenis. Mama buvo mano pasilikimo Lietuvoje iniciatorė. Ji diskutavo su mano mokytojais, močiute, kad šie padėtų įkalbėti mane pasilikti. Tai sudrumstė mano mintis, sukėlė dvejones, o bėgant laikui atsirado ir daugiau lemiamą sprendimą likti tėvynėje paskatinusių veiksnių.

– Daina „Mamai“ yra tarsi Tavo vizitinė kortelė ir neatskiriama daugybės koncertų dalis. Ar gali priminti, kaip gimė ši legendinė daina? 

– Kai dar mokiausi muzikos mokykloje, dainininkė Vilija Grigonytė ieškojo talento. Mano mokytoja papasakojo apie berniuką, labai gražiai dainuojantį Whitney Houston dainas ir galintį puikiai atlikti jos kultinę „I Will Always Love You“. Iš pradžių V. Grigonytė žvelgė skeptiškai: dvylikametis berniukas atliks tokią sudėtingą dainą, o ir daina jau anuomet buvo perdainuota šimtus kartų... Ji manė, jog reikia kažko kito, bet, kai aš atlikau šį kūrinį, pasakė, kad aš dainuosiu tik šią ir jokios kitos dainos. Tuomet mane pakvietė pasirodyti laidoje „Muzikinis viešbutis“. Būtent ten į mane dėmesį atkreipė gerbiamas Ovidijus Vyšniauskas, nusprendęs man parašyti dainą „Mamai“. Puikiai prisimenu, kai pirmą kartą klausėmės jos su mama. Ji iškart apsiverkė. Aš dainą perpratau net būdamas vaikas, nes augau be tėvo. Todėl šis kūrinys man labai artimas. Ši daina kiekvienąkart sujaudina klausytojus, yra ypatingai populiari asmeninėse šventėse, kai tampa nepakartojama dovana brangiai mamai.

– Šią dainą greičiausiai atlikai ne šimtus, o tūkstančius kartų. Ką Tau reiškia šis kūrinys? Galbūt yra ir kitų dainų, kurios Tau ypatingai brangios? Ar yra koncertų, kuriuose jos nedainuoji, o galbūt dėl klausytojų prašymų be jos tiesiog negali apsieiti?

–  Ši daina man niekada nekėlė diskomforto. Kaip muzikantas ją kaskart atlieku šiek tiek kitaip, pagyvinu, naujai interpretuoju. Man labai brangios dainos „Mamai“ ir „Pasiklydęs žmogus“. Pastarąją sukūriau tada, kai mano gyvenime tvyrojo labai įtemptas, sunkus laikotarpis. Kaskart dainuodamas šią dainą savo patirtis išgyvenu naujai. O dainą „Mamai“ atlieku galvodamas ne tik apie savo mamą, bet ir apie kitas mamas. Tai priklauso nuo akimirkos, vietos, šalies, auditorijos. Kiekvienas atlikėjas turi savo vizitines korteles. Whitney Houston  – „I will Always Love You“, Aerosmith – „I don‘t want to miss a thing“, Madonna – „Like a Virgin“. Beveik visi pasaulinio lygio atlikėjai turi bent po vieną tokią dainą, o aš turiu net dvi.

– Dainą „Mamai“ ir kitus Tavo kūrinius savitai interpretuoja, atlieka daugybė atlikėjų. Kaip vertini jų interpretacijas? Ar būta tokių, kai jautei nusivylimą dainos atlikimu, nenorėjai, kad ji būtų atliekama tokiu būdu?

– Tokių eksperimentų išgirstu nuolatos. Vieni tai atlieka geriau, kiti – prasčiau. Jei žmogus pabandė ir suprato, kad jam nepavyko, tikiuosi, jog iš to padarė išvadas: galbūt nuėjo pas vokalą mokytoją arba daugiau dirbo savarankiškai, o gal suprato, kad muzikanto kelias vis tik nėra skirtas jam. Bet kokiu atveju, jei žmonės dainuoja tavo dainas, vadinasi, jose atrado kažką artimo, savo. 

Gyvenime man svarbiausia pagarba. Muzikai ir žmonėms.

Kad ir kokią dainą dainuotum, svarbu jausti, apie ką ji. Mano manymu, daugelis šiuolaikinių jaunų atlikėjų daro didelę klaidą: jie išeina į sceną parodyti savo balso galimybių, bet nejaučia, apie ką dainuoja. „Lietuvos balse“ girdėjau atliekant dainą „Mamai“. Mergina padainavo gražiai, tačiau aš nieko nepajutau. Vadinasi, nepajuto ir kiti klausytojai. Muzikantas privalo išjausti kiekvieną žodį, kiekvieną frazę, ypač dainoje „Mamai“, kuri dedikuojama brangiausiam žmogui pasaulyje. Net jei neturi Mamos, šią dainą skiri kitiems: galbūt močiutei ar auklėtojai, tetai, kuri tave užaugino.

– Išgarsėjai dar būdamas paauglys. Ar jautei žinomumo naštą? Galbūt, pažvelgęs į praeitį matai, kad per anksti tapai suaugęs? 

– Laikotarpis, kai buvau pastebėtas, tapau populiarus ir prasidėjo koncertai buvo gana keistas. Kentėjo mokslai, kartais ir vaikai pasijuokdavo. Aš norėjau būti laisvas, gyventi kaip paprastas paauglys. Puikiai pamenu, kaip po pasirodymo „Muzikiniame viešbutyje“ mane ir mamą apsupo daug žmonių, visi mane gyrė, tačiau man tai visiškai nerūpėjo - aš tenorėjau žaisti, šėlti ir užsiimti kitais vaikiškais dalykais. Man atrodė, kad aš nepadariau nieko ypatingo, tiesiog padainavau, o nuopelnus turi gauti žmonės, kurie mane to išmokė. Tačiau tuomet išmokau išnaudoti galimybes. Mes su kitais jaunais koncertų dalyviais bėgiodavome po koncertų sales ir jų užkulisius, žaisdavome, išdykaudavome. Išnaudodavau kiekvieną progą, nes grįžus į namus reikėdavo daryti namų darbus, anksti keltis į mokyklą, ir taip kasdien.

– Koks paauglystės prisiminimas yra pats šviesiausias?

–  Vaikystėje mane džiugino paprasti dalykai. Žaidimai lauke, leidimas turėti augintinį, šokinėjimas ant garažų stogų, ir panašiai. Vienas gražesnių įvykių nutiko man jau gyvenant Anglijoje. Mano draugai, žinodami mano istoriją, patirtį vaikų globos namuose, nupirko bilietą mano mamai, kad ji atvyktų manęs aplankyti į Londoną. Pamenu, jog tądien buvo mano gimtadienis. Su mama nesimatėme 5 metus, todėl man tai buvo neapsakoma staigmena. Kai pamačiau mamą, verkiau ir aš, ir ji, ir visi draugai. Kai buvau paauglys, ką tik išėjęs iš vaikų globos namų, galvojau, ko noriu siekti, kur pasisuks gyvenimas, stengiausi užsidirbti ir svajojau, kad vieną dieną vėl pamatysiu savo mamą ir draugus. Ačiū draugams, kurie išpildė šią svajonę. Ši akimirka giliai įstrigo atmintyje ir buvo viena iš lamingiausių dienų mano gyvenime.

– Kas yra didžiausios Tavo gyvenimo vertybės? Kokie dalykai muzikoje Tau yra vertybės?

– Gyvenime man svarbiausia pagarba. Muzikai ir žmonėms. Aš vadovaujuosi tiesa,  supratingumu, dalykais, kurių visi nori, bet ne visada juos gauna atgal. Esu palaimintas, jog mane supa žmonės, kurie mane myli, saugo ir gerbia. Kartais net saugo nuo manęs paties.