„Norėjome, jog šį naujausią „Oskaro“ laureato D. Chazelle‘o darbą pirmieji galėtų pamatyti tie žmonės, kurie kasdien susiduria su visatos paslapčių atskleidimais. Nepamiršome ir istorikų, kurie nagrinėja kosmoso lenktynes tarp JAV ir SSRS bei „Apollo 11“ misiją Šaltojo karo kontekste“, – sakė vienas renginio organizatorių, portalo „Buvau kine“ recenzentas Vilmantas Venckūnas.

Prie kino salės svečius pasitiko Vilniaus universiteto Taikomosios fizikos ir astronomijos instituto mokslininkų paruošti informaciniai stendai, pristatantys kosmoso misijas, prie kurių prisidėjo ir mūsų šalies mokslininkai – „TESS“, „PLATO“, „Kepler“, „James Webb Space Telescope“, „Gaia“. Peržiūroje taip pat dalyvavo Istorijos fakulteto dėstytojai ir studentai, pirmosios lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ darbuotojai, kosmoso entuziastai, žurnalistai, kiti kviestiniai svečiai. Tarp svečių buvo ir JAV kosmoso agentūroje „NASA“ praktiką atlikę jaunieji lietuvių mokslininkai bei vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, dirbęs prie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos Didžiojo hadronų kolaiderio projekto, habilituotas mokslų daktaras Juozas Vidmantis Vaitkus.

Prieš filmą VU Istorijos fakulteto daktarė Inga Zakšauskienė pristatė „Apollo 11“ misijos vietą istoriniame Šaltojo karo kontekste. Istorikės teigimu, pirmieji žmogaus žingsniai Mėnulyje iš esmės pakeitė didžiųjų supervalstybių JAV ir SSRS santykius. Po „Apollo 11“ per keletą metų jos pasirašė daugiau sutarčių negu nuo tada, kai 1933 m. užmezgė diplomatinius santykius. Prieš peržiūrą žodį tarė ir Lietuvos aerokosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus, kuris priminė vokiečių inžinieriaus Wernherio von Brauno vaidmenį amerikiečių kosmoso programoje bei pažymėjo, jog noras tyrinėti kosmosą nedingo iki šių dienų. Puikus to pavyzdys – milijardierius Elonas Muskas ir jo įkurta įmonė „SpaceX“.

Po peržiūros svečiai gyrė D. Chazelle‘o žvilgsnį į N. Armstrongą ir „Apollo 11“ misiją. Šiam filmui jau dabar prognozuojamos bent kelios „Oskaro“ statulėlės.

„Patiko tai, kad misija buvo rodoma ne tik iš „NASA“ perspektyvos, bet ir iš astronautų. Parodoma žmogiškoji pusė, kurią žiniasklaida dažnai pamiršta“, –  teigė „NASA“ praktikantė Miglė Aurėja Mackonytė.

„Žmonių išgyvenimai labai gerai pateikti. Leidžia dar kartą susimąstyti, ką atstronautai patyrė“, – kalbėjo „NanoAvionics“ dirbantis Ernestas Kalabuckas.

„Filmas, labiausiai sužavėjęs savo technine puse, ne kartą privertė pasijusti esant pilotuojamo erdvėlaivio kabinoje. Skrydis iki Mėnulio ir atgal prailgti neturėtų“, – įspūdžiais dalijosi „Buvau kine“ apžvalgininkas Justinas Naidzinavičius.

Tai ne pirmas kartas, kai „Buvau kine“ ir „Multikino“ bendradarbiauja organizuodami specialius kino seansus. Anksčiau karinių dramų „Pjūklo ketera“ ir „Diunkerkas“ peržiūros buvo skirtos Lietuvos kariams.