Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.

Kiekvienam sportui – sava pakrantė

Nuolat pučiantis vėjas ir saulė visus metus – tai svarbiausios oro sąlygos burlenčių ir daugeliui kitų vandens sportų bei pramogų. Todėl vėjų sala tituluojama, vasarą – 25–27 °C, žiemą – 20–22 °C garantuojanti Fuerteventūra tarp vandens sporto aistruolių jau ne vienerius metus yra vienas stipriausių traukos centrų.

Dėl kiek kitokių sąlygų salos pakrantės savaip pasidalintos tarp skirtingų sporto rūšių aistruolių. „Rytinė pakrantė, ypač – pietinė jos dalis (Risco del Paso, Costa Calma, Matas Blancas) yra pamėgta buriuotojų ir jėgos aitvarų entuziastų. Joje vyraujantis šiaurės vėjas sudaro puikias sąlygas buriuoti – prie pakrantės vanduo lygus, o vėjas – pastovus ir stiprus“, – pasakojo buriavimo instruktoriumi dirbantis M. Stepukonis.

Tuo tarpu Vakarų pakrantėje įsikūrusiuose La Pared, El Cotillo miesteliuose karaliauja banglentininkai, mat šioje salos dalyje būna didžiausios bangos. „Nors ir šioje salos dalyje galima pamatyti buriuotojų, mokančių skrieti per bangas“, – pasakojo buriavimo instruktorius.

Buriuoti = būti čia ir dabar

Buriavimas laikomas itin aktyviu užsiėmimu, kurio metu dirba visas kūnas ir nelieka laiko jokioms pašalinėms mintims – viskas sukoncentruota tik į buriavimo procesą. Pasak M. Stepukonio, tokiame susitelkime vien į sportą bei gamtos stichijas ir gimsta buriavimo esmė ir malonumas: „aš esu čia ir dabar“.

„Dabartiniam žmogui tai yra svarbus ir retas jausmas, o buriuojant jį pasiekti lengva. Man pačiam stipriausias buriavimo momentas yra gebėjimas mesti iššūkį vėjui ir bangoms. Kartais nugali gamta, kartais – aš ir būtent šiomis akimirkomis jaučiu didžiausią pasitenkinimą“, – pasakojo M. Stepukonis.

Amžius – ne rodiklis

Neseniai antrą gimtadienį atšventę M. Stepukonio dvynukai Dovas ir Vėjas (jau pusantrų metų Fuerteventūroje gyvenantis M. Stepukonis į salą atsikraustė su žmona Milda ir dviem vaikais – past.) kol kas prie vandens pratinasi ant irklentės. Mokytis buriuoti galima pradėti nuo 6–7 metų. Vaikams pradžia būna lengvesnė nei suaugusiesiems, mat pirmieji turi geresnį pusiausvyros jausmą.

Instruktorius pastebi, kad nemažai žmonių išbando buriavimą būdami 60-ies ar vyresni: „Iš esmės amžius didelės reikšmės neturi. Mokymasis labiau priklauso nuo vėjo stiprumo ir vandens bangavimo, įrangos, instruktoriaus... O daugiausia įtakos progresui turi paties besimokančiojo motyvacija.“

Pasak M. Stepukonio, fizinio pasirengimo taip pat reikia, tačiau ne tiek daug, kaip kad dauguma įsivaizduoja: „Svarbiausia tinkamai išnaudoti vėjo suteikiamą jėgą ir pajusti balansą tarp burlentę ir buriuotoją veikiančių jėgų.“

Moterys mokosi greičiau

Burlenčių sportas itin sparčiai populiarėja ir tarp moterų. „Šiuo metu jos sudaro apie 15–20 proc. visų buriuotųjų. Tarp besimokančiųjų buriuoti vyrų ir moterų santykis yra bemaž vienodas, tad labai greitai tai pasijus ir tose buriavimo vietose, kur renkasi jau patyrę buriuotojai“, – kalbėjo M. Stepukonis. Jo žmona Milda taip pat buriuoja.

Tiesa, M. Stepukonis pastebi, kad kaip ir kitose gyvenimo srityse, moterys yra atsargesnės ir dažniausiai tiek nerizikuoja, nesistengia bet kokia kaina aplenkti ar pašokti aukščiau į orą nei vyrai: „Vandenyje jos tiesiog labiau atsipalaiduoja ir mėgaujasi procesu.“

Beje, sakoma, kad moterų (kaip ir vaikų) pusiausvyros jausmas geresnis, todėl jos stovėdamos ant burlentės išmoksta išlaikyti pusiausvyrą greičiau nei vyrai.