Tamsiame skersgatvyje Justiną Antanaitį sutikusiems praeiviams pakerta kojas. Krauju pasruvusios lūpos, padūmavusios vampyro akys net didžiausiems skeptikams primena, kad šįvakar dvasių šėlsmo metas – Helovinas.

21 metų renginių vedėjo veidą neseniai buvo galima išvysti reklamos stenduose, tačiau šiandien jo, virtusio vaiduokliu, nepažintų net artimiausi draugai.

"Įvairius renginius teko organizuoti ir vesti daugiau nei tūkstantį kartų, bet šiurpi Helovino naktis būna tik kartą per metus, todėl jai ruošiuosi itin kruopščiai", – tikino Justinas, karnavalinius kostiumus keičiantis keletą kartų per vakarą. Šventės svečius vaikinas pasitinka klastingai šypsodamasis, tiesdamas kruviną delną ar virpindamas degančią žvakę.

J.Antanaitis, pramogų ir šou versle dar žinomas Pangonio vardu, į sceną kopia nuo devynerių. Tačiau karnavalai ir kaukių baliai jam nenusibodo. Nors tokie vakarėliai kitiems šauni pramoga, Pangoniui pirmiausia tai – darbas. Jis verčiasi per galvą bandydamas sužavėti vakarėlių dalyvius, juos prajuokinti, nustebinti ir įbauginti.

"Juk tą dieną visi būna persirengę pabaisų kostiumais ir tikisi ko nors ypatingo, dar nepatirto. Džiaugiuosi, jei publika linksminasi pati ir neraginama įsijungia į mano siūlomus žaidimus", – sakė J.Antanaitis. Jis prisipažįsta, jog netiki šmėklomis ir vargu ar išsigąstų jas išvydęs, tačiau nuoširdžiai stengiasi išgąsdinti svečius.

Helovino vakarėliams jis dažniausiai parenka nejaukią ir šaltą aplinką, kur vos įžengus per nugarą ima bėgioti šiurpuliai. Su vakarėlių svečiais jis užklysta net ir į kapines ar apleistus pastatus.

Vieniems užtenka simbolinio vaiduoklių pasirodymo. Kiti būna pasiryžę net ir žiaurioms linksmybėms. Pavyzdžiui, drąsiausieji žvakių šviesoje skambant gedulingai muzikai gulasi į karstus, kurie vėliau uždaromi ir laukiama, kiek drąsuoliai juose ištvers.
Išradingesni Helovino vakarėlių dalyviai mielai vaidina scenas iš siaubo komedijos "Adamsų šeimynėlė".

Retas Helovino vakarėlis praeina be juokingų nutikimų. Per vieną renginį nuo žvakės renginio vedėjui užsiliepsnojo paltas. Laimė, kažkas Justiną staigiai apliejo vandeniu ir jis nenukentėjo, bet vanduo sugadino siaubūnišką makiažą.

O kaip gi tikri vaiduokliai ir vampyrai? Negi grįždamas po siautulingo vakarėlio nė vieno jų taip ir nesutiko?

"Po vakarėlio nesutikau. Tačiau pamenu, kartą vienas beprotis linksmybių sūkuryje tiek įsijautė į aštriadančio vampyro vaidmenį, jog sugalvojo man įkąsti į kaklą. Maniau, kad jis juokauja. Bet kai iš tikrųjų vyras dantimis įsikibo man į kaklą, visas naktinis klubas išgirdo mano klyksmą. Tai buvo baisiausias vaiduoklis mano gyvenime", – šyptelėjo Justinas.