Kelionių ekspertai griauna mitus apie Bulgariją: tai – europietiška kryptis, kur svajosite sugrįžti

  • Teksto dydis:

Balto smėlio paplūdimiai, UNESCO organizacijos saugomi gamtos objektai, turtinga šalies istorija ir šimtametės tradicijos vilioja turistus atostogauti Bulgarijoje. Turistų skaičius Bulgarijoje rodo, kad šios šalies populiarumas kasmet vis auga.

Bulgarijos turizmo ministerijos duomenimis, Bulgarija yra viena iš Europos Sąjungos valstybių, kurioje turistų nakvynių skaičius 2023 m. labiausiai augo. Praėjusiais metais jų skaičius šalyje siekė 27 mln., o tai yra 12 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Šiemet tikimasi sulaukti dar daugiau lankytojų iš svečių šalių.

Pasak „Tez Tour“ atstovės, augantis turistų skaičius Bulgarijoje visiškai nestebina.

„Nuo Sofijos, Varnos, Plovdivo miestų gyvenimo iki išpuoselėtų Juodosios jūros paplūdimių – čia keliautojai gali praleisti atostogas pagal savo pomėgius. Be to, šalies gyventojų svetingumas, patrauklios poilsio kainos ir gardūs vietiniai patiekalai taip pat prisideda prie Bulgarijos populiarumo augimo“, – kalbėjo Ilona Brazauskaitė, kelionių organizatoriaus klientų aptarnavimo skyriaus specialistė.

I. Brazauskaitės nuotr.

Anot jos, Bulgarija yra europietiška šalis, dėl jos įvairiapusiškumo, poilsį šioje šalyje noriai renkasi ir lietuviai – kelionių organizatorius siūlo vos 2,5 val. trukmės skrydžius į Varnos ir Burgaso oro uostus.

Svajojantiems apie poilsį paplūdimiuose – 378 km ilgio Rijvera

Bulgarijos Juodosios jūros pakrantė, dar vadinama Bulgarijos Rivjera, driekiasi 378 km. 130 km iš jų sudaro balto ir aukso spalvos smėlio paplūdimiai, primenantys lietuvių mylimos Baltijos pajūrį.

„Bulgarijos paplūdimiai, laukai, gamta ir žaluma labai artimi Lietuviškam peizažui. Ir jei ne tolimoje matomi kalnai, keliaujant galima pasijausti lyg važiuotum per Lietuvą“, – sako Greta Kirstukaitė, „West Express“ turizmo vadybininkė, ką tik sugrįžusi iš Bulgarijos.

Pasak jos, šalies paplūdimiai prižiūrimi, tvarkingi, gražūs, o ilga pajūrio juosta užtikrina, kad juose nereikės ieškoti sau vietos.

„Išskirčiau populiariausią šalies kurortą Saulėtąjį krantą, garsėjantį aukso spalvos paplūdimiu, taip pat Auksinių kopų kurortą, turintį ilgą smulkaus smėlio pajūrio ruožą. Albena paplūdimys itin patiks šeimoms, čia įbridimas į jūrą išties labai seklus, o Sinemorets paplūdimys bus tylesnis, nuošalesnis, apsuptas nuostabių gamtos peizažų, tad sužavės gamtos mylėtojus“, – vardijo kelionių specialistė.

Populiarus ir sveikatingumo turizmas

Bulgarijoje vasarą oro temperatūra siekia 28 laipsnius šilumos, o vandens – 26 laipsnius šilumos. Dėl nuosaikios šilumos Bulgarijos kurortuose maloniai pailsės tiek jaunimas ar šeimos, tiek vyresnio amžiaus keliautojai.

„Tez Tour“ atstovės teigimu, Bulgarija taip pat garsėja gydymo jūros vandeniu ir mineraliniais šaltiniais tradicijomis – balneologija. Balneologiniuose kurortuose šiuolaikinė medicinos įranga derinama su natūraliais gydymo metodais, todėl šie kurortai yra populiari sveikatingumo turizmo kryptis.

„Šalyje yra daugybė terminių ir mineralinio vandens šaltinių, garsėjančių savo gydomosiomis savybėmis. Velingrado, Hisarija, Sandanski, Pavel Banya šaltiniai ir SPA procedūros traukia lankytojus, norinčius įveikti įvairius sveikatos negalavimus – nuo kvėpavimo takų ir raumenų bei kaulų sistemos ligų iki odos problemų“, – pristato I.Brazauskaitė.

Gamtos mėgėjams – 10 UNESCO saugomų objektų

Bulgarija įsikūrusi Rytų ir Vakarų civilizacijų sankryžoje, per tūkstančius metų jos vieta lėmė turtingo šalies kultūros paveldo formavimąsi.

„Net septyni šalies kultūros objektai ir trys nacionaliniai gamtos rezervatai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šios vietos yra svarbios ne tik savo istorine, kultūrine ir gamtine verte, bet ir indėliu į pasaulinį paveldą bei Bulgarijos tapatybę“, – pasakojo I. Brazauskaitė.

I. Brazauskaitės nuotr.

Todėl planuojant atostogas Bulgarijoje, kelionių ekspertės siūlo į savo maršrutą įtraukti bent kelių pasaulinės organizacijos saugomų vertybių aplankymą.

– Senovinis Nesebaro miestas garsėja gerai išsilaikiusia viduramžių architektūra.

– Šalia Sofijos esanti Boyana bažnyčia žinoma dėl savo nuostabių viduramžių freskų, datuojamų 1259 m. Jos yra vienos iš geriausiai išlikusių Rytų Europos viduramžių meno pavyzdžių.

– Madara Rider – didelis uolos reljefas netoli Madros kaimo. Jame pavaizduotas riteris, pergalingai nugalintis liūtą, simbolizuojantis bulgarų pergales ir meistriškumą.

– Ivanovo bažnyčios – nuošalus penkių koplyčių, bažnyčių ir vienuolynų kompleksas, XIII-XIV a. iškirstas natūraliose uolose.

– Rilos kalnuose X a. pastatytas Rilos vienuolynas yra bulgarų tapatybės ir dvasingumo simbolis, garsėjantis nuostabia architektūra, spalvingomis freskomis ir turtinga istorija.

– Trakiškuosiuose Kazanlako ir Sveshtari kapuose vaizduojama įspūdingos senovės trakiečių laidojimo tradicijos.

– Centrinis Balkanų nacionalinis parkas, Pirino nacionalinis parkas ir Srebarnos gamtos rezervatas saugomi dėl unikalios biologinės įvairovės ir gamtos grožio.

Šalia UNESCO saugomų objektų gamtos mylėtojams verta aplankyti ir Akmenų mišką Pobiti Kamani, žinomą dėl savo unikalių natūralių uolienų darinių, kurie primena suakmenėjusius medžių kamienus.

Midijas galima rinkti viešbučio paplūdimyje

Bulgarų virtuvėje susipina skonių deriniai, kuriems įtakos turėjo Balkanų, Viduržemio jūros ir Rytų Europos kulinarinės tradicijos. Šalies virtuvė primena lietuvišką, maistas skanus, sotus ir nebrangus, o jų gamyboje gausiai naudojami vietiniai ingredientai – šviežios daržovės, pieno produktai, žuvis, jūros gėrybės, patiekalai pagardinami aromatinėmis žolelėmis ir prieskoniais.

„Midijų mėgėjai čia gali pasijusti kaip rojuje, nes šių jūros gėrybių galima pasirinkti patiems viešbučio paplūdimyje, įsigyti miesto turguje arba specializuotose parduotuvėse“, – sakė I. Brazauskaitė.

Ji taip pat rekomenduoja paragauti mėsos ir daržovių troškinio kavarma, bulgariškų balandėlių sarmi, kurių gamyboje vietoje kopūstų naudojami vynuogių lapai, o vasariškų dienų vietiniai tiesiog neįsivaizduoja be tarator – šaltos jogurto ir agurkų sriubos, primenančios lietuviškąją šaltsriubę.

Bulgarai – nepriekabūs pardavėjai

G. Kirstukaitė pastebi, kad bulgarai – labai mandagūs, šilti ir draugiški žmonės, nežiūrintys į turistus kaip į „vaikščiojančias pinigines“.

I. Brazauskaitės nuotr.

„Einant pro prekyvietes niekas iš pardavėjų primygtinai nekviečia užeiti, nesiūlo savo prekių ir nekomentuoja „pas mus geriausia kaina ir kokybė, kitur nerasit“. Su turistais jie bendrauja paprastai ir supratingai“, – kalbėjo kelionių agentūros atstovė.

Ji ramina ir įvairių mitų apie neeuropietišką Bulgariją girdėjusius lietuvius – šalies kurortai palieka itin gerą įspūdį, čia lengvai susikalbėsite ir anglų kalba, o kone visur galima atsiskaityti banko kortelėmis.

„Viešbučių pasirinkimas itin platus, todėl tinkamiausią variantą paprasta rasti kiekvienam turistui. Taip pat šalyje gausu ir tikrai gerų 4* viešbučių, tad maloniam poilsiui nebūtina rinktis tik VIP klasės 5* viešbučius. Vos pasibaigus atostogoms čia jau norėsite sugrįžti“, – apibendrino G. Kirstukaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nieko

Nieko portretas
Gero, nerekomenduoju. Šalis apie nieką.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių