Renginį ves visų šių sričių – duonos, žaidimų, muzikos, grožio – žinovai ir populiarių LRT laidų vedėjai Beata Nicholson (B. N.), Ignas Krupavičius (I. K.), Ramūnas Zilnys (R. Z.) ir Livija Gradauskienė (L. G.).

Kad ramybės prieš šventes ir kasdien galvoje būtų daugiau, B. Nicholson ir Naujais Metais kvies visus į savo virtuvę. Jos kulinarinė gyvenimo būdo laida ne tik moko gaminti gardų maistą, bet ir dalijasi įdomių žmonių gyvenimiškais patarimais, o svarbiausia, kad visi Beatos receptai ne iš piršto laužti – ne kartą pačios išbandyti.

B. N.: Nuostabūs tie mano laidų svečiai ir jų pasidalijimai! Štai kad ir kalėdinė ponios Genovaitės silkė su burokais... Paskutinėje šio sezono laidoje, prieš pat Naujuosius, laukia Lauryno Miškinio, „Auga“ vadovo ir Vytauto Miškinio sūnaus, karka, tiesiog tirpstanti burnoje. Šventinėje laidoje bus ir tortas, kuriuo aš pati save nustebinau ir išvedžiau iš proto… Nes tai tikrai buvo ILGIAUSIAI visoje laidos istorijoje gamintas patiekalas. Filmavome jį tris dienas, bet skonis, patikėkite, vertas šventės.

Kitais metais tęsime tai, ką pradėjome šįmet, – toliau kalbėsimės apie gerą savijautą ir tai, kaip mes visi savo pasirinkimais galime nulemti sveikatą, nes… oi kiek daug dalykų prasideda lėkštėje! Todėl žiūrėti, ką dedame į burną, turėtų būti ne mažiau svarbu, nei kasdien judėti, daryti pertraukas tarp valgymų, gerai išsimiegoti ir pozityviai mąstyti. To ir linkėčiau išlydėdama 2024-uosius, kurie man buvo turtingi įvykių ir patirčių.

I. K.: Lietuviškos virtuvės gardumynai? Čia tikrai nieko nenustebinsiu: šaltibarščiai – vasarą, o lietuviškas kulinarines gėrybes iš bulvių uošviai mums tiekia ištisus metus. Taip uoliai tiekia, kad šįmet turbūt reikės prašyti Kalėdų Senelio didesnio šaldiklio, nes į senąjį niekas nebetelpa.

Uošvių dėka turime visko – nuo uogienių iki kopūstų. Dabar jaučiamės kaip kokie pirmakursiai studentai, kuriuos maistu aprūpina tėveliai. Matome, kad ir jiems tai daryti malonu, o ir mums labai patogu – mažiau laiko sugaištame valgui gaminimui.

Man asmeniškai patinka gaminti greitai ir skaniai, daugiau laiko pasiliekant bendravimui prie stalo. Gal tai nebūna lietuviški patiekalai, bet pagaminu juos per kelias minutes.

D. Umbraso, E. Blažio nuotr.

R. Z.: B. Nicholson yra mano virtuvės šviesulys (šypsosi). Anksčiau beveik nemokėjau gaminti, tačiau namie atsirado dvi Beatos knygos ir kažkaip užsikabinau. Supratau, kad tai nėra taip sudėtinga, o kai pirmą sykį pagal jos receptą pagaminau troškinį „Chili con carne“ ir nieko nesugadinau, apėmė pasididžiavimo jausmas. Dabar jos receptų esu išbandęs jau ne vieną – nuo vištienos plovo iki labai gardžios burokėlių sriubos, ir visi jie – su kokiu nors išskirtiniu Beatos sugalvotu akcentu. Žodžiu, jos dėka gyvenimas (bent jau savaitgaliais) tapo sotesnis ir gardesnis.

Kita vertus, tai tik savaitgaliais, o kasdienybėje mano veiklų tempas toks, kad neretai tik 19 val. susigriebiu, kad dar nevalgiau. Tada nesibaidau ir greitai paruošiamo maisto restoranų, ir salotų iš prekybos centrų – apskritai maistui esu visiškai neišrankus ir, tenka pripažinti, kasdienybėje neskiriu jam daug dėmesio.

Kitais metais tęsime tai, ką pradėjome šįmet.

L. G.: Gardžiausias maistas? Dar nuo vaikystės laikų šviežia karšta juoda duona su sviestu. Daug metų nevalgau mėsos, bet prieš sūdytus lašinius su juoda duona neatsilaikau. Jei dar su pomidoru... Toks derinukas man yra gurmaniškumo viršūnė.

Pas Beatą virtuvėje teko lankytis su sūnumi Andriumi. Jam dabar septyniolika ir jis pamišęs dėl kulinarijos. Laidoje sūnus gamino rankų darbo makaronus pagal itališką tradiciją su česnaku ir aliejumi. Tiesą sakant, nuo jo užsidegimo gaminti man net kilo mintis sukurti laidą „Duona ir žaidimai“, kurią filmavome mūsų sodyboje visą vasarą. Čia rinkosi, žaidė ir skanavo Andriaus gaminamą maistą garsūs Lietuvos žmonės. Laidą galite rasti lrt.lt mediatekoje.

Pati gaminu labiau iš reikalo arba iš bėdos. Dažniausiai tenka pyragus kepti, nors saldumynų nelabai mėgstu.

Be kokio ingrediento neįsivaizduočiau patiekalo? Be itin gero alyvuogių aliejaus. Jis tinka beveik prie visko. Net prie ledų. Išbandykite vanilinį plombyrą su alyvuogių aliejumi ir druska – nepaprastai skanu!

Vieno smagiausių LRT žaidimų „Myliu Lietuvą“ vedėjas, taip mylintis Lietuvą, kad beveik penkiolika metų kilęs su pirmaisiais gaidžiais ir linkėjęs lietuviams labo ryto, yra I. Krupavičius. Dėl šio žaidimo LRT žiūrovai savo gimtąjį kraštą pamilo dar labiau, kaip ir sužinojo daugiau tarmiškų žodžių, įgijo daugiau geografijos žinių.

I. K.: Smagu, kad laida „Myliu Lietuvą“ gyvuoja jau antrą sezoną, kaip, beje, ir kita mano laida – „Lengvai su Ignu“, kurią galite rasti lrt.lt mediatekoje.

Kas man yra Lietuva? Amžina meilė, vis dar neatskleista iki galo. Paradoksalu, bet pats įdomumas ją atskleidinėti yra keliaujant po pasaulį. Tuomet matai, kaip viskas svetur vyksta, ir kaskart grįžęs namo supranti, kad mes, lietuviai, gyvename tikrame rojaus kampelyje. Ir dėl gamtos stichijų, ir dėl žmonių, ir dėl jaukumo, ir dėl šalies mažumo… Tačiau šiuos dalykus pastebėti gali tik pakeliavęs.

Beje, vis dažniau vasaras leidžiame Lietuvoje. Kad ir kokia ta mūsų Baltijos jūra šalta, nešvari, bet visgi sava. Dažnai pagalvojame, kaip būtų smagu kur nors Klaipėdoje įsigyti kokį mažytį savo kampelį poilsiui. Pušyne ar prie jūros. Čia visi geriausiai pailsime.

Šiais metais atradau Žuvintą. Visi buvome tiesiog sužavėti Žuvinto biosferiniu rezervatu. Tyrinėjome pelkes, ten gyvenančius paukščius. Manau, vis tiek mūsų šalies stiprioji pusė yra jos nuostabi gamta: iš jos galime pasisemti tiek daug energijos.

B. N.: Žaidimas „Myliu Lietuvą“ man labai patiko. Negaliu sugalvoti smagesnių kapitonų nei Dovilė ir Vytenis, o Ignas išvis yra superprofesionalas. Ar keliaujame su šeima po Lietuvą? Aišku! Tačiau visada tai daryti norsi dar daugiau ir dažniau.

Lietuviška virtuvė man be galo svarbi, bet šeimoje daugiau valgome europietiškai. Iš lietuviškų patiekalų man skaniausi cepelinai, balandėliai ir burokėlių sriuba.

D. Umbraso, E. Blažio nuotr.

R. Z.: Po Lietuvą keliavau su kita LRT laida „Draugiška Lietuva“. Važiavome į Kaišiadoris ir Šakius. Kadaise lankiau tas vietas, bet jau daug metų ten nebuvau. Įspūdis dvejopas – jauku, tvarkinga, labai draugiški ir įdomūs žmonės. Tačiau miesteliai atrodo ištuštėję, o jaunimas užsimena, kad juose trūksta veiklų.

Prieš pat Kalėdas teko pirmą sykį aplankyti ir Bistrampolio dvarą greta Panevėžio – apžiūrėti šventinę mugę, po žiemos pasakų miestelį pasivaikščioti. Pažadėjau sau kitais metais pasistengti aplankyti dar daugiau nematytų vietų.

Vasarą, žinoma, labiausiai trokštama kryptis nesikeičia – už Neringą atostogoms Lietuvoje neįsivaizduoju labiau viliojančios vietos.

Kas man yra Lietuva? Amžina meilė, vis dar neatskleista iki galo.

L. G.: Esu tikra „Myliu Lietuvą“ aistruolė. Net du kartus joje dalyvavau. Ir abu – Vytenio Pauliukaičio komandoje (jis – sena mano meilė). Puiki laida – turi ir to liaudiškumo (gerąja prasme), ir azarto, ir galvosūkių.

Po Lietuvą keliaujame, bet tikrai ne taip dažnai, kad žinotume jos slapčiausius kampelius. Paprastai mūsų maršrutas tas pats: Vilnius–Klaipėda. Esame patys didžiausi šio miesto gerbėjai, nes Klaipėda turi ir teatrų, ir parodų, ir puikių kavinių, ir gražų Senamiestį... O vasarą sėdi į keltą ir po kelių minučių patenki į rojaus kampelį – Neringą!

LRT muzikos apžvalgininkas, žurnalistas R. Zilnys turbūt net pakeltas vidurnaktį žinotų, kas karaliauja pasaulio ir Lietuvos muzikos viršūnėse. Stebėti tarptautinės „Eurovizijos“ Ramūnas vyksta jau 20-us metus, o ketvirtus metus iš eilės dar ir komentuoja šį lietuvių pamėgtą konkursą.

R. Z.: Apibendrinti besibaigiančius muzikinius metus ne taip jau paprasta. Jie buvo gausūs ir eklektiški – ypač daug naujų lietuviškų albumų, koncertų, veiksmo. Rekordų irgi – Jessica Shy surinko pilną Kauno stadioną žiūrovų. Stovėjau, žiūrėjau ir galvojau, kad jos šou niekuo neatsilieka nuo didelių pasaulio žvaigždžių. Atėjo diena, kai ne mus, o mes galime nustebinti. Ir tai puiku.

Muzikos mūsų scenose šiandien turime daug ir įvairios, nuo alternatyvių garsų iki populiariosios. Daugėja garsiausių užsienio atlikėjų koncertų – buvo smagu Kaune išgirsti Edą Sheeraną, o kitais metais garsenybių Lietuvoje bus tiesiog stulbinamai daug.

Man pačiam veiklų irgi netrūko – keletas radijo laidų kiekvieną savaitę, „Eurovizija“, TV šou „Aš esu muzika“, LRT OPUS radijo stoties filmuojami projektai „Pilnatis“ ir „Jaunatis“, dažni kvietimai vesti koncertus... Teko ir pakeliauti – su dideliu malonumu rudenį aplankiau puikų festivalį „Iceland Airwaves“ Reikjavike, kur koncertavo ir lietuvių atlikėja Migluma.

D. Umbraso, E. Blažio nuotr.

Vienas didžiausių nuotykių, žinoma, buvo galimybė vesti sostinės Kalėdų eglutės įžiebimo šventę Katedros aikštėje. Malonus išbandymas. Tikiuosi, pavyko susitvarkyti su jauduliu prieš didelę minią.

Dabar, žinoma, laukia nauja „Eurovizijos“ atranka, kuri baigsis dideliu koncertu „Žalgirio“ arenoje. Manau, 2024-ųjų atranka kiek pakeitė dalies žiūrovų požiūrį – ji buvo geriausias įrodymas, kad čia svarbiausia ne populiarių artistų vardai, o dainos ir pasirodymai. Būkime atviri – apie lyderius Silvester Belt ir SHWR iki atrankos žinojo labai nedaug žmonių, jie išpopuliarėjo būtent per „Eurovizijos“ atrankas.

Dabar prie starto linijos – 45 artistai, tarp kurių yra ir jau gerai žinomų, ir naujokų. Manau, laukia intriguojanti ir nenuspėjama kova.

B. N.: Kai gaminu, dažniausiai klausausi LRT Radijo arba žiūriu mediatekoje LRT laidas. Lietuviška muzika domiuosi minimaliai – tik tiek, kiek išgirstu per radiją, bet tikrai ją labai mėgstu ir visada stebiu „Eurovizijos“ atrankas. Dešimt populiariausių šių dienų atlikėjų tikrai nesunkiai išvardyčiau. Beje, šiais metais buvau net dviejuose supermegažvaigždžių koncertuose, kurie tikrai paliko neišdildomą įspūdį: Taylor Swift su dukra ir „Coldplay“ su didžiaisiais savo vaikais Vienoje.

Apibendrinti muzikinius metus ne taip jau paprasta. Jie buvo gausūs ir eklektiški.

L. G.: Muzika mano gyvenime užima labai daug vietos. Jau nuo pat mokyklos laikų – kai tapau radijo stoties M-1 vedėja ir dirbau ten daugybę metų… Esu baigusi muzikos mokyklą. Žmonės man net prognozavo pianistės karjerą, nors pianiste, kaip matote, netapau.

Ar pagročiau dabar? Kodėl gi ne! Tik dabar mano namuose yra rimtesnių muzikantų: dukra baigė fortepijono klasę, sūnus groja violončele ir labai rimtai svajoja apie muzikanto kelią.

Pastaruoju metu man tenka daugiau dainuoti nei groti: dalyvavau „Muzikinėje kaukėje“, dainavau pasislėpusi po Kaktuso kauke.

„Eurovizija“ man taip pat labai rūpi. Lietuviškų grupių ir atlikėjų muzikinį gyvenimą irgi seku. Jie tokie ištobulėję – nenusileidžia pasaulinėms žvaigždėms niekuo. Ba, Free Finga, Monika Liu, Giedrė Kilčiauskienė, Jessica Shy, grupė „Shower“, Justinas Jarutis – galėčiau vardyti ir vardyti. Jie ir daugelis kitų yra mano favoritai, o muzika – mano didžioji aistra, tad drąsiai galėčiau vesti ne tik Žiedų, bet ir Muzikos valdovų laidą (juokiasi).

I. K.: Nesu užkietėjęs melomanas ar kokių nors grupių gerbėjas. Akylai nestebiu įvykių muzikos pasaulyje, bet jaučiu, kad muzikos mano gyvenime kasmet vis daugėja. Patinka klausytis LRT „Opus“ radijo stoties, iš kurios sužinau visas naujienas.

Muzika man yra ir savotiška meditacijos rūšis. Vaikštant po mišką užtenka ošiančio pušyno, o mieste, kai noriu savyje atrasti naujų jėgų ar pasisemti energijos kūrybai, klausau muzikos per ausinukus. Klausausi visokios. Dažniausiai pagal nuotaiką. Ir nors keliauti su šeima mėgstu daug neplanuodamas, bet įsigijęs skrydžio bilietus visada patikrinu, kas tomis dienomis vyksta to miesto koncertų salėse. Labai smagu nueiti į kokio vietinio muzikanto koncertą ir per jo muziką geriau pajausti šalies kultūrą.

„Euroviziją“ irgi žiūriu. Kaskart džiaugiuosi, kad vis daugiau lietuvių atlikėjų pristato dainas gimtąja kalba. Parodyti savo kalbą pasauliui – nuostabu! Kad ir esame krepšinio religijos atstovai, bet muzika ir „Eurovizija“ taip pat mūsų kraujyje. Ji traukia žiūrovus prie televizijos ekranų kaip magnetas.

D. Umbraso, E. Blažio nuotr.

Analogų neturintis LRT televizijos projektas „Žiedų valdovai“ žiūrovams parodė ne tik talentingų floristų darbų, bet ir įtraukė į dramatišką dalyvių kovą dėl geriausiojo vardo. Viena iš laidos vedėjų – charizmatiškoji L. Gradauskienė. Gal po tokios vertingos patirties ji ims ir atidarys floristikos saloną?!

L. G.: Laidos kūrėjų komanda pasistengė, kad viskas būtų gražu, estetiška, o kartu ir dramatiška, būtų intriga. Grožio, gėrio šiais laikais mums labai trūksta, todėl dirbti su gražiais žmonėmis, gražių gėlių apsuptyje, o dar tokioje gražioje vietoje – Jašiūnų dvaro svirne – buvo išties be galo gera.

Man visos gėlės gražios, gal tik astrų nelabai mėgstu. Turbūt dėl to, kad primena rudenį. Man norėtųsi, kad vasara nesibaigtų niekada. Beje, po šios laidos filmavimų supratau, kad ir astrai, įdomiai juos pateikus, įkomponavus, gali atrodyti visai kitaip.

Būti floriste? Oi ne, būtų per daug drąsu imti save taip vadinti. Kiekvienam amatui reikia mokymų, išmanymo, praktikos. Kaip ir mūsų, laidų vedėjų, darbe. Kitam gal atrodys, anoks čia darbas – liežuviu malti, bet tegul ima ir pabando.

Planai Naujiesiems? Oi, nežinau… Laidų vedėjai – tikrai ne tie, kurie aiškiai ir daug žino į priekį, kaip gyvens ir ką darys (kvatojasi). Labai norėčiau, kad mano kūdikis „Duona ir žaidimai“ tęstų gyvavimą lrt.lt mediatekoje ir kitais metais.

Kaip įsivaizduoju savo misiją? Pakelti žmonėms ūpą.

Kaip įsivaizduoju savo misiją? Pakelti žmonėms ūpą. Jei pažiūrėjus laidą veide atsirado šypsena – puiku, vadinasi, misija pavyko!

B. N.: Labai patiko „Žiedų valdovai“. Puikiai nufilmuotas projektas. Mačiau ne vieną seriją, tikrai labai daug įkvėpimo ir grožio slypi gėlėse. Labai jas mėgstu, dažnai jų nusiperku. Prieš šias Kalėdas advento vainiko nenusipyniau, bet man jį nupynė merginos iš Kauno. Beje, ant manojo vainiko buvo briuselinių kopūstų girlianda!

I. K.: Mūsų namuose visada būna gėlių. Tai mano rūpestis. Mintyse skaičiuoju, kad šiuo metu namuose su puokštėmis stovi kokios trys vazos… Man patinka pirkti ir puošti namus gėlėmis be jokios progos. Kuo gėlių daugiau namuose, tuo labiau širdis dainuoja. Mano mylimiausios – laukų gėlės, nes simbolizuoja laisvę.

Beje, puokštes, atėjęs į gėlių saloną, aš susikomponuoju pats – pagal tos akimirkos nuotaiką.

R. Z.: Livija apie gėles šiandien tikrai žino tūkstantį kartų daugiau nei aš. Tiesą sakant, gėlių nedovanoju beveik niekada – gal nesu romantikas. Žiūrėjau „Žiedų valdovus“ ir negalėjau atsidžiaugti, su kokia aistra žmonės šia tema domisi. Aš žinau, kaip atrodo rožės ir tulpės, visa kita, kas susiję su gėlėmis, man – didžiulė paslaptis.