„Esu didelis apokaliptinių filmų gerbėjas. Mane visada žavėjo paslaptimi dvelkianti atmosfera. Jau ir vaikystėje svarstydavau, kas nutiktų pasauliui, jeigu čia neliktų nė vienos gyvybės“, – pasakoja Ironvytas. 

Vaikiški apmąstymai išaugo į vaizdo klipo idėją – gimė mintis įsiamžinti apleistame, niūriame krašte, kuriame bet kuris pasijustų vienišas. Filmavimai vyko Klaipėdoje, dėl pavojingos būklės ilgus metus užtvertame atrakcionų parke Elektrėnuose ir netikėtai atrastame vaiduoklių mieste Latvijoje.

Mano nuomone, dainos nuotaika ir vaizdo klipo atmosfera puikiai dera.

„Kažkada kalbėdami su šio kūrinio režisieriumi bei operatoriumi suradome bendrą interesą – sukurti efektingą vaizdo klipą apie staiga pradingusią žmoniją. Šią mintį nešiojomės kelerius metus, kol internete neužtikau latvišku Černobiliu vadinamo karinio miestelio Skrunda – 1“,  – pasakojimą apie vaizdo klipo gimimą tęsė atlikėjas.

Paslaptimi alsuojančios nuotraukos internete Ironvytui priminė apie seniai kurti pradėtą dainą „Vidinė būsena“. Čia kalbama apie žmogaus vidines klajones ir savęs paieškas.

„Mano nuomone, dainos nuotaika ir vaizdo klipo atmosfera puikiai dera“, – tiki Ironvytas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vaizdo klipe „Vidinė būsena“ taip pat galima išvysti ir specialiųjų efektų. Sulaukęs klausimo, ar tokia prabanga – lietuvio kišenei, reperis skaičiuoti atsisakė. 

„Kainą palikime paslaptyje. Mano bičiulis, vaizdo klipo kūrėjas, Vilmantas Grubys, pasinaudojo savo sugebėjimais kurti efektus kompiuterine grafika. Manau, kad tai šiame kūrinyje buvo tiesiog būtina. Pasakysiu tiek, kad vaizdo klipo biudžetas buvo nemažas. Juk kainavo ir kelionės, ir rekvizitai, ir laikas“, – išduoda reperis.

Mįslingomis nuotraukomis iš filmavimo aikštelės socialinėje erdvėje reperis pradėjo dalytis dar praėjusių metų vasarą. Privertęs Ironvyto klausytojus laukti, vaizdo klipo režisierius ir operatorius V.Grubys teisinasi: „Montažo darbai užtruko išties ilgai“.

„Juk ir vaidybiniai filmai montuojami kur kas ilgiau nei romantiniai. Manau, kad mes sukūrėme ne ką prastesnį produktą“, – teisinasi V. Grubys.