Pasiekiama ranka

R.Zilnys sako, kad šiandien turi begalę darbų ir užsiima daug įvairesne veikla nei iki šiol.

Neseniai LRT radijuje startavo ir jo laida "Vasaros garsai". Ketvirtadieniais 16.30 val. pusvalandį joje kalbama apie naujausius muzikos kūrinius, renginius ir koncertus, kuriuos galima aplankyti per savaitę. "Pasišnekučiuojame kartais ir su atlikėjais, kurie rengia koncertus. Tai yra lengvo turinio trumpa muzikinių aktualijų apžvalga su kai kuriais nukrypimais. Čia galima smagiai praleisti laiką, jeigu patinka įvairi, įdomi ir gera muzika", – sako laidos autorius.

Vienas garsiausių Lietuvos muzikos apžvalgininkų pastebi, kad muzikine prasme šie laikai – labai įdomūs. Nėra dalykų, kurie būtų "ant bangos", nėra specifinio šios vasaros skambesio.

Man atrodo, mes gyvename toje eroje, kurioje viskas susimaišę.

"Pati įvairiausia muzika prasiskverbia į populiariausių muzikos kūrinių sąrašą. Būdavo laikotarpių, kai buvo sakoma, kad tai yra roko amžius, kad tai yra elektroninės muzikos amžius. Man atrodo, mes gyvename toje eroje, kurioje viskas susimaišę. Nėra tokio dalyko, kaip madingiausias ar populiariausias žanras. Viskas labai susiskirstę pagal amžiaus grupes. Daugybė paauglių visame pasaulyje klauso "mumble" repo interneto platformose. Vyresni žmonės lankosi roko koncertuose, kur skamba muzika, tarsi įrašyta prieš keturiasdešimt metų. Tuo ir unikalus šis laikmetis, kad nėra šių metų, šios vasaros ar šio laikmečio skambesio", – įsitikinęs R.Zilnys.

"Taip atsitiko dėl to, kad muzika dabar yra labai lengvai pasiekiama, nes jei turi bet kurią iš populiariausių interneto transliacijų platformų, gali susirasti viską, ko tik nori", – situaciją aiškina jis.

Jei pasižiūrėtume į populiariausių dainų sąrašus Vokietijoje, Anglijoje, JAV, taip pat – ir Lietuvoje, pirmajame dešimtuke pamatytume visiškai vieną į kitą nepanašias dainas, tikina LRT popmuzikos vyriausiasis redaktorius.

1 tūkst. plokštelių

R.Zilnys neturi savo muzikinių dievukų, bet turi labai didelę įrašų kolekciją. "Be to, kaip ir sakiau, visa muzika šiandien taip lengvai pasiekiama, kad aš galiu vieną dieną klausytis džiazo, kitą dieną – elektronikos, trečią – roko. Esu visiškas visavalgis", – dalijasi jis.

"Kai bičiuliai, kurie ateina į mano namus, pamato lentynoje išdėliotas plokšteles, supranta, kad man patinka be galo skirtinga muzika. Būna galbūt žanrų, kurių neprisileidžiu arčiau – nesu didelis ekstremalaus metalo ar kantri muzikos gerbėjas... Bet klausau nuo klasikos, džiazo iki roko, populiariosios muzikos, elektronikos. Kiekvieną dieną surandu kažką naujo", – tęsia R.Zilnys.

Jis pastebi, kad plokštelės grįžo į madą prieš daugmaž dešimtmetį. "Kai gimė mano sūnus, iš bičiulių dovanų gavau patefoną, tada pradėjau plokšteles kaupti. Man labai pasisekė, nes tuo metu dėvėtos plokštelės dar nekainavo tiek daug, kiek dabar", – juokiasi melomanas.

"Prisirinkau ir dabar turiu apie tūkstantį. Ir jų vis daugėja. Bet prieš tai sukaupiau kelis tūkstančius kompaktinių plokštelių, kurios visos dabar yra sandėlyje, nes iš esmės kompaktinė plokštelė, kaip formatas, tikriausiai traukiasi į antrą planą, nes tą muziką gali nesunkiai susirasti internete, legaliai ir patogiai pasiklausyti, nors žmonės ir sako, kad kokybė yra prastesnė. O vinilinė plokštelė yra muzikos klausymo ritualas – turi apversti, nupūsti dulkes", – šypsosi jis.

R.Zilnys vis ruošiasi savo sandėlyje atsirinkti tas kompaktines plokšteles, kurios yra su autografais. "Jų yra begalė ir su užsienio muzikantų parašais. Reikėtų jas atsirinkti, pasidėti, o kitas galbūt nunešti kur nors į biblioteką ar surasti kitokį būdą padovanoti ir išdalyti žmonėms, kuriems tai yra kiek nors įdomu", – svarsto jis.

Saugūs sprendimai

Dar prieš prisijungdamas prie LRT komandos R.Zilnys daugumai nacionalinio transliuotojo gerbėjų buvo žinomas kaip "Eurovizijos" nacionalinės atrankos komisijos narys. Šiemet kartu su išrinktuoju Lietuvos atstovu Jurijumi Veklenko jis keliavo į Tel Avivą.

Praėjus mėnesiui po konkurso ir susigulėjus įspūdžiams jis sako pastebėjęs, kad vis daugiau šalių renkasi drąsiai ir gana nestandartinus sprendimus. "Man tai yra labai smagu. Norėčiau, kad Lietuvos žiūrovai anksčiau ar vėliau išdrįstų išrinkti visiškai netipiškus variantus. Pirmiausia noriu priminti, kad pastaruosius kelerius metus į "Euroviziją" vyksta tie atlikėjai, kuriuos išrenka žiūrovai: tiek Jurijus Veklenko, tiek Ieva Zasimauskaitė, tiek grupė "Fusedmarc". Kai pamatai, kad slovėnai siunčia visiškai keistą dainą, neatitinkančią "Eurovizijos" standarto, islandai labai drąsiai pasirenka, galėtų ir Lietuva vieną kartą pasielgti panašiai", – viliasi R.Zilnys.

Kai užkulisiuose paklausai užsienio žurnalistų ar organizatorių, išgirsti, kad Lietuva yra šalis, kuriai tiesiog fantastiškai gerai sekasi, nes per dešimtmetį šalis septynis kartus pateko į finalą.

"Yra dar vienas dalykas: jeigu, neslėpkime, prieš kokį dešimtmetį "Eurovizija" buvo matoma kaip gana kičinių dainų, komercinio populiariosios muzikos žanro konkursas, dabar kasmet daugėja atlikėjų, kurie visiškai nepriklauso tam "Eurovizijos" standartui, bet jiems gana gerai sekasi", – sako jis.

"Bendras įspūdis man susidaro toks, kad vis daugiau šalių "Euroviziją" vertina rimtai. Konkurso veidas keičiasi, nors, aišku, lieka tokios šalys kaip Didžioji Britanija, kurios nežiūri rimtai į šį konkursą. Dėl kultūrinių dalykų, prastų šalies rezultatų šiame konkurse ir tam tikrų komentatorių požiūrio tai yra virtę humoristine tema", – pastebi pašnekovas.

Klausimų išlieka

Nepaisant kai kurių teigiamų tendencijų, jo akimis, šiemet dainos buvo gana silpnos. "Pirmas pusfinalis, manau, buvo vienas iš silpniausių pusfinalių bent jau per pastaruosius keliolika "Eurovizijos" metų", – tvirtina R.Zilnys.

Jo manymu, Lietuva "Eurovizijoje" atrodo kaip gana saugias ir kokybiškas dainas siunčianti šalis. "Kai užkulisiuose paklausai užsienio žurnalistų ar organizatorių, išgirsti, kad Lietuva yra šalis, kuriai tiesiog fantastiškai gerai sekasi, nes per dešimtmetį šalis septynis kartus pateko į finalą. Tai yra geras rezultatas, jeigu lygintume su kitomis šalimis, kurios patenka tik porą kartų, kaip, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai. Arba didesnės šalys, kurios turi ilgesnę istoriją "Eurovizijoje". Esame stiprūs vidutiniokai", – Lietuvos įvaizdį konkurse piešia jis.

"O tarptautinėje arenoje Lietuvą žmonės žino kaip alternatyvių, visiškai nišinių atlikėjų šalį arba klasikos ir elektroninės muzikos šalį. Aišku, turime savo džiazą. Popmuzikos ir roko pasaulyje, manau, kol kas Lietuva yra beveik nepastebima", – įžvalgomis dalijasi R.Zilnys.

Pasirodžius pranešimų, kad sumuojant balsus įsivėlė klaida ir esą J.Veklenko galėjo papulti į "Eurovizijos" finalą, R.Zilnys neslepia, kad jam, kaip ir daugybei kitų, ši situacija ir šiandien kelia tam tikrų abejonių. "Faktas, kad šiemet buvo daug keistų dalykų, nes ir finalinė rikiuotė buvo pakeista jau po finalo, labai įdomi situacija su Baltarusijos komisija, kurios balsai buvo anuliuoti, galiausiai atskleista, kad balsai buvo suskaičiuoti neteisingai. Manau, tai jau buvo didelė krizė, didelis smūgis pačiam "Eurovizijos" rengėjų įvaizdžiui", – įsitikinęs jis.

"Susidaro įspūdis, kad arba kažkokia didelė didelė žmogiška klaida iš italų transliuotojo pusės įvyko, arba kažkas buvo neteisingai suskaičiuota. Dabar niekas to nebepasakys, bet tam tikra nuotaika, kad Jurijus per klaidą neteko vietos finale, išlieka. Visos tos aistros atlėgo. Bet, aišku, apmaudu, kai žinome, kad jam iki finalo pritrūko tik vieno balo, kuris galbūt buvo Italijoje ir kurio galbūt neįskaitė", – svarsto R.Zilnys.