A. Sakalo žmona: buvau 120 kilogramų padaras, virtau 60 kilogramų gulbe!

  • Teksto dydis:

Iliustracijos, ko gero, dar įspūdingesnės, nei patys faktai. Ir sugretinti atvaizdai fotografijose ne šiaip sau. Jose įamžinti du to paties žmogaus gyvenimai: pirmasis, priminęs kalėjimą, antrasis – simbolizuojantis pergalę.

Iš pirmo žvilgsnio 48-erių Daivos ir perpus jaunesnio Raimondo gyvenime niekas nesieja. Ji – garsi žurnalistė ir gerbiamo politiko Aloyzo Sakalo žmona, jis – aplinkinių dėmesį atletišku kūnų traukiantis ir dienas sporto salėje leidžiantis vyrukas. Vis dėlto, jų istorijose yra šis tas bendro. Dar prieš kurį laiką abiejų jų kūnus kalino milžiniškas antsvoris, jie kentė negailestingas patyčias. Vėliau abu drąsiai stojo į kovą su savo atvaizdu veidrodyje bei skaičiais, kuriuos rodė svarstyklės.

„Kai susipažinome, ji buvo šimto dvidešimties kilogramų matrona“, – jau šį vakarą LRT televizijos laidoje atvirai prisipažins pats A. Sakalas. Juodu su žmona ne tik nutarė žurnalistams pirmą kartą praverti kątik suremontuotų namų duris, bet ir juos pakvietė į kasdienę treniruotę miškuose ant ežero kranto. „Tą akimirką, kai pamaniau, kad mirsiu, supratau, jog kažką turiu keisti. Greitoji nebegali manęs vežioti iš darbo į ligoninę, medikai pumpuoti vaistais, o aš pati savęs apgaudinėti, kad būti didžiuliu padaru yra nieko tokio. Specialiai nevartoju žodžio „žmogus“, nes juo nebuvau. Tada man melavo veidrodis, melavo ir artimieji. Toliau taip tęstis tikrai negalėjo“, – prieš televizijos kameras nuoširdžiai prisipažins Daiva.

Ne drastiškos dietos, badas, stebuklingos lieknėjimo piliulės ar chirurginės operacijos jai padėjo atsikratyti beveik pusės svorio. „Pati atradau metodą. Mėginau būti žaliavalge, bet tik labai trumpam, nes tai taip pat tapo mano kalėjimu – organizmas silpo, trūko įvairių medžiagų. Pradėjau valgyti ir iki šiol valgau mėsą“, – laidoje „Gyvenimas“ patirtimi dalinsis D. Sakalė, kuri šiandien mėgaujasi ne tik paauglystėje turėtu svoriu, bet ir nepriekaištinga sveikata.

Ne ką mažiau įkvėps ir Raimondo Jakubausko istorija. Jo tobula išvaizda dabar žavisi ir sporto salėse patarimų klausiantys vyrai, ir gatvėje smalsiais žvilgsniai vilnietį nulydinčios moterys. Eteryje pasirodysiantys archyviniai kadrai šokiruos – mėgėjiškoje vaizdo juostoje mokyklą bebaigiantis paauglys sveria šimtą dvylika kilogramų, jo kūnas sudribęs, veide vietoje šypsenos matyti nusivylusios akys ir didžiuliai žandai. „Mane daužė, kaip bokso kriaušę, bendraamžiai padegė plaukus, ištepdavo dažais“, – skausmingais prisiminimais dalinsis Raimondas, eteryje dėl sūnaus patirtų išgyvenimų pravirks ir jo mama. Tačiau savo istoriją jaunas vyras viešai papasakoti nusprendė ne veltui. Į neseną praeitį 24-erių sportininkas atsigręš tam, kad padėtų patyčių ir siaubingų išgyvenimų išvengti kitiems. „Radau metodą įveikti antsvorį ir turėti tobulą kūną, juo galiu pasidalinti su tais, kas šiandien patiria tai, ką patyriau aš“, – entuziastingai kalbės Raimondas.

Skausminga kova su antsvoriu ir saldi Daivos ir Raimondo pergalė prieš jį – jau šį vakarą 19.20 val. LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ su Edvardu Žičkumi.   

Nuorodoje – laidos anonsas:

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ji

Ji portretas
ji niekada gyvenime nepavartojo ir ne[avartotų žodžių apie save "gulbė" ar panašių. Jai labiau būdinga padėti kitiems, o ne girtis. O štai žurnalistai sukuria antraštes iš lubų tik tam, kad kažkas va taip kaip "upė" pakomentuotų.

Upė

Upė portretas
Ponia,iš padaro, virtot apipešiota varna,o ne gulbe.Gulbė išdidus,grakštus ir labai gražus paukštis.Labai jau gerai apie save galvojat.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių